Pyktis Nėštumo Metu: Poveikis Vystymuisi ir Kaip Jį Suvaldyti
Pyktis Nėštumo Metu: Poveikis Vystymuisi ir Kaip Jį Suvaldyti
Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo, rūpesčių ir didelių pokyčių. Būsimos mamos organizmas ir emocinė būsena patiria įvairių iššūkių, todėl svarbu žinoti, kas vyksta su kūnu, ir suprasti galimus pokyčius. Vienas iš tokių pokyčių - padidėjęs jautrumas ir nuotaikų svyravimai, kartais pasireiškiantys pykčiu ar irzlumu. Nėščia moteris, kuri nėštumo metu patiria susierzinimo priepuolius ir negali susivaldyti, rizikuoja, kad jos dar negimę kūdikiai turės širdies problemų.
Mokslininkų teigimu, piktas elgesys, toks kaip trankymas durimis, garsus rėkimas, lėkščių mėtymas ir net persivalgymas, kai moteris nėščia, gali paveikti kūdikio širdies vystymąsi gimdoje. Labiau į impulsyvų ir agresyvų elgesį linkusioms moterims gimusių vaikų širdies ritmas turi mažiau pakitimų, nustatyta tyrime. Manoma, kad širdies ritmo pakitimai yra sveika, nes nurodo, jog kūnas lankstus ir prisitaikantis prie pokyčių. Pavyzdžiui, skirtingas kvėpavimo būdas turėtų paveikti širdies plakimą. Bet jei širdis neprisitaiko prie pokyčių, atsiranda kur kas didesnė ligų ir infekcijų rizika. Jau nustatyta, kad suaugusieji, kurių širdies ritmas mažiau kinta, yra labiau linkę į širdies problemas.
Nėštumo metu moters organizme vyksta dideli hormonų svyravimai, kurie gali paveikti emocinę būseną. Padidėjęs estrogenų ir progesterono kiekis gali sukelti dirglumą, nerimą ir nuotaikų kaitą. Be to, nėštumas yra susijęs su fiziniais pokyčiais, tokiais kaip nuovargis, pykinimas, nugaros skausmai ir kiti nepatogumai, kurie taip pat gali prisidėti prie pykčio jausmo. Mokslininkai taip pat sako, kad hormoniniai pokyčiai kūne, kurie sukelia agresyvų elgesį, gali paveikti negimusį kūdikį ir turėti poveikį ląstelių vystymuisi.
Pykčio Priežastys Nėštumo Metu
Nėštumas - didelis gyvenimo pokytis, kurio metu keičiasi moters identitetas ir socialiniai vaidmenys. Moteris turi priprasti prie minties, kad bus ne tik žmona, partnerė, dukra ar sesuo, bet ir mama. Hormonų svyravimai: Estrogenas ir progesteronas gali lemti dažnesnius ir greitesnius nuotaikų svyravimus. Kiekvieną moterį hormonai gali veikti skirtingai, priklausomai nuo endokrininės sistemos funkcionavimo, streso įveikimo būdų, artimųjų socialinės paramos, psichologinio atsparumo ar temperamento.
Kitos galimos pykčio priežastys nėštumo metu:
- Stresas ir nerimas: Nėštumas yra didelis pokytis moters gyvenime, kuris gali sukelti stresą ir nerimą dėl ateities, finansų, sveikatos ir kitų problemų.
- Baimės: Moteris gali jausti baimę dėl gimdymo, vaiko sveikatos ar savo gebėjimo būti gera mama.
- Santykiai: Nėštumas gali išryškinti santykių problemas su partneriu, šeima ar draugais.
- Praeities traumos: Nėštumas gali suaktyvinti praeities traumas ar neigiamas patirtis, kurios gali sukelti pyktį ir kitas neigiamas emocijas.
- Fiziniai simptomai: Pykinimas, nuovargis, mieguistumas ir kiti nėštumo simptomai gali sukelti diskomfortą ir dirglumą.
- Magnio trūkumas: Magnis yra svarbus mineralas, reikalingas nervų sistemos funkcijai.
Pokyčio išgyvenimas - lauktas ar netikėtas nėštumas. Kiekviena moteris reaguoja savaip, tačiau tai visada didelis įvykis, pakeičiantis gyvenimą. Dėl to kyla daug jausmų ir minčių apie tai, kaip keisis gyvenimas. Neužtikrintumas - kadangi dar nėra akivaizdžių požymių ir simptomų. Dažnai kyla minčių apie tai, ar aš tikrai laukiuosi ir ar viskas gerai. Tai skatina atidžiau stebėti savo kūną, užfiksuoti, kad ir mažiausius pokyčius, simptomus. Pirmaisiais mėnesiais būsimąsias mamas dažnai lydi nesaugumo ir kontrolės praradimo jausmas - nėštumas atrodo vyksta ir „aš nieko negaliu padaryti“. Kartais bandoma atgauti kontrolę dažnai tikrinantis pas gydytojus, reguliuojant maistą, fizinį aktyvumą ir savo emocijas.
Šiame etape labai svarbu įsivardyti, įsisąmoninti iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti jus viso nėštumo metu. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau. Kalbant (suteikiant žodžius tam, kas vyksta), nupiešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti, atlaikyti. Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais. Didesnis susitaikymas dažnai ateina tada, kai moteris gauna patvirtinimą iš gydytojų, jog viskas gerai.
Nėštumas ir gimdymas skatina didesnį moterų jautrumą, keičiasi ryšys su išoriniu pasauliu, atsiranda sumišimas, kur esu aš, o kur vaikelis. Viena vertus, tai padeda užgimus vaikučiui susiformuoti tai būtinai sistemai mama-naujagimis, kita vertus, tai sukelia tokius vidinius dalykus kaip per didelis įsitraukimas į santykį ir visiškas savęs užmiršimas arba per didelis nerimas ir nesąmoningas vaikelio atstūmimas. Rūpesčio, palaikymo poreikis - kai siaučia vidiniai uraganai, svarbu palaikyti artimus santykius su vyru, kuriam galėtume išsakyti savo jausmus ir leisti pasirūpinti, pagloboti.
Kūne vykstančius pokyčius mums lengviau priimti kaip vykstančius savaime, tačiau tai, kas vyksta su mūsų psichika, su mūsų emocijomis, atrodo, kad yra mūsų „klaidos“, esame kalti, negalėdami jų kontroliuoti. Svarbu įsisąmoninti, jog psichika ruošiasi dideliam pokyčiui ir keičiasi, kad galėtume sukurti ryšį su vaikeliu. Tai priimti nelengva, bet labai svarbu.
Pradedantis ryškėti pilvukas sukelia dvejopus jausmus. Kartais moteris gali imti didžiuotis, o kartais jaustis nesaugiai, kad visi kiti gali pamatyti tai, kas intymu. Tai labai geras laikas stebėti, kas jums patinka, kas traukia, domina, kada ir kaip pailsite. Kas yra tie žmonės gyvenime, su kuriais atsigaunate.
Galimas Pykčio Poveikis Nėštumui
Nors trumpalaikis pyktis ar susierzinimas yra normali emocija, nuolatinis ir nekontroliuojamas pyktis gali turėti neigiamų pasekmių:
Poveikis Motinai:
- Padidėjęs kraujospūdis: Pyktis gali sukelti kraujospūdžio padidėjimą, kuris gali būti pavojingas nėštumo metu.
- Priešlaikinis gimdymas: Stiprus pyktis ar stresas gali sukelti priešlaikinį gimdymą.
- Depresija ir nerimas: Nuolatinis pyktis gali prisidėti prie depresijos ir nerimo vystymosi nėštumo metu.
- Sunkumai susidorojant su stresu: Pyktis gali apsunkinti susidorojimą su kitais nėštumo metu kylančiais stresais.
- Santykių problemos: Pyktis gali pakenkti santykiams su partneriu, šeima ir draugais.
- Neurozė: Jei nėščioji nekreips dėmesio į emocinius svyravimus, gali išsivystyti sunki neurozė.
Poveikis Vaikui:
- Priešlaikinis gimdymas: Kaip minėta, motinos pyktis gali sukelti priešlaikinį gimdymą.
- Mažas gimimo svoris: Stresas ir pyktis nėštumo metu gali lemti mažesnį vaiko gimimo svorį.
- Elgesio problemos: Vaikai, kurių motinos nėštumo metu patyrė daug streso ir pykčio, gali turėti didesnę riziką susidurti su elgesio problemomis vaikystėje.
- Vaisiaus vystymosi sutrikimai: Magnio trūkumas nėštumo metu gali neigiamai paveikti vaisiaus vystymąsi.
Moksliškai įrodyta, kad neigiamos emocijos nėštumo metu atsiliepia nėštumo eigai, gimdymui ir tolesnei vaiko sveikatai. Todėl reikėtų apie tai pakalbėti kiek plačiau, nes mūsų visuomenėje moters emocinei savijautai skiriamas per mažas dėmesys. Gyvenimas nestovi vietoje. Žmogaus asmenybė formuojasi per visą gyvenimą, tačiau labai svarbu žinoti, kad patys ankstyvieji įvykiai ypač svarbūs. Vaikas motinos įsčiose dar neturi apsaugos sistemos, kuri saugotų nuo neigiamų veiksnių. Visi veiksniai jį veikia tiesiogiai, todėl jo psichikoje motinos emocijos palieka gilų pėdsaką.
Kai tik šios medžiagos papuola į kraują, jos tuoj pat provokuoja visas fiziologines reakcijas, susijusias su baime ar nerimu. Moteris, kurią nuolat lydi neigiamos emocijos nėštumo metu, kuri jaučia baimę, įtampą, nerimą, šias medžiagas be jokių kliūčių iš savo organizmo perduoda vaikui ir jis jaučia tą patį pojūtį, kaip ir jo mama. Negimusio vaiko organizme dar nėra susiformavusi stresinių hormonų neutralizacijos sistema. Jie kritinėmis dozėmis susikaupia ne tik vaiko organizme, bet ir vaisiaus vandenyse, kuriuos jis nuolatos geria.
Tolesni tyrimai parodė, jog kiekvienas vaikas įsčiose savaip reaguoja į stresą. Ši jo reakcija suteikia mums svarbią informaciją apie tai, kokia bus vaiko asmenybė. Širdies susitraukimų ritmas ir judesių aktyvumas yra patikimas AŠ asmenybės rodiklis iki gimimo. Registruojant galima nustatyti, kaip vienas ar kitas vaikas reaguoja į stresą ar į reiškinius, sukeliančius baimę.
Viena iš dažniausių nėštumo komplikacijų yra persileidimas ar priešlaikinis gimdymas. Tarp įvairių priežasčių svarbios reikšmės neišnešiojimui turi psichologiniai veiksniai. Tai motinos baimė, polinkis nerimui, laukiant nėštumo pabaigos, padidėjęs jautrumas stresui. Ypač svarbūs tokie stresai, kurie kyla dėl santykių su vyru.
Būtų naivu galvoti, jog streso poveikis išnyksta kartu su vaiko gimimu. Padidėjęs motinos dirglumas, dažnos neigiamos emocijos nėštumo metu ir ypač jaudulys nėštumo pabaigoje, veikia vaiko emocinę būseną tolesniais gyvenimo metais. Labiau mamos išgyventas stresas veikia mergaites, ypač pirmais jų gyvenimo metais. Joms nustatomas didesnis nervinių sutrikimų spektras.
Būdai, Kaip Suvaldyti Pyktį Nėštumo Metu
Svarbu suprasti, kad visi jausmai yra normalūs, ir ieškoti būdų, kaip suvaldyti neigiamas emocijas. Štai keletas patarimų:
- Savęs pažinimas: Stebėkite savo jausmus ir bandykite suprasti, kas sukelia pyktį.
- Atsipalaidavimo technikos: Išmokite atsipalaidavimo technikų, tokių kaip gilus kvėpavimas, joga ar meditacija. Skaičiuojant iki trijų, reikia tolygiai, ramiai įkvėpti per nosį ir porą sekundžių sulaikyti kvėpavimą. Iškvėpti reikia tolygiai ir ramiai, skaičiuojant iki trijų ir per šiek tiek pravertą burną. Kartoti pratimą rekomenduojama tol, kol kvėpavimas taps natūralus, lėtas ir ramus.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas, pvz., pasivaikščiojimas, plaukimas ar prenatalinė joga, gali padėti sumažinti stresą ir pyktį.
- Sveika mityba: Valgykite sveiką ir subalansuotą maistą, kuriame gausu magnio. Įtraukite į savo mitybą riešutus, ankštines daržoves, špinatus, morkas, svogūnus ir jūros produktus.
- Pakankamas miegas: Miegokite pakankamai, kad sumažintumėte nuovargį ir dirglumą.
- Parama: Kreipkitės į savo partnerį, šeimą, draugus ar specialistą, kad gautumėte emocinę paramą.
- Terapija: Apsvarstykite galimybę kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, jei jaučiate, kad negalite susidoroti su pykčiu savarankiškai. Pirminės terapijos pagalba galite sugrįžti į savo vaikystę, atsisukti į savo vidinio vaiko skausmą, labai seną ir gilų skausmą.
- Magnio papildai: Pasitarkite su gydytoju dėl magnio papildų vartojimo.
- Venkite streso: Stenkitės vengti streso sukeliančių situacijų ir žmonių.
- Įvardykite savo jausmus: Mokykitės įvardyti savo jausmus ir išreikšti juos konstruktyviai.
- Sukurkite saugią vietą: Raskite saugią vietą, kur galėtumėte išreikšti savo pyktį, pvz., pagalvę ar sporto kriaušę.
- Pertraukos: Jei jaučiatės pikti, padarykite pertrauką ir atsitraukite nuo situacijos.
- Pozityvus mąstymas: Stenkitės mąstyti pozityviai ir susitelkite į teigiamus dalykus savo gyvenime.
Nėštumo metu taip pat galima išbandyti atsipalaidavimo pratimus: relaksacijas arba meditacijas. Taip pat rekomenduojama nepamiršti, jog mūsų psichologinei savijautai įtakos turi ir kokybiškas poilsis, subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas.
Pogimdyminė Depresija ir Pagalba
Svarbu atkreipti dėmesį į savo emocinę būseną ne tik nėštumo metu, bet ir po gimdymo. Pogimdyminė depresija yra dažnas psichikos sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis maždaug 10-15 proc. moterų. Šis sutrikimas pasižymi bent dvi savaites trunkančia prislėgta nuotaika, dėmesio koncentracijos ir atminties sutrikimais, miego, apetito pokyčiais. Gali atsirasti nuovargis, motyvacijos stoka, galvos skausmai ar kiti fiziniai nusiskundimai.
Pogimdyminė depresija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl hormonų svyravimo, socialinės pagalbos stokos, finansinių sunkumų ar netgi vaikystėje patirtų traumų. Didinant savo psichologinį atsparumą, pogimdyminės depresijos galima išvengti. Tai galima padaryti daugiau ir atviriau kalbant apie savo jausmus bei patiriamus sunkumus. Nereikia užgniaužti, slopinti ar kitaip slėpti nemalonių ar sunkių patyrimų. Sveikas gyvenimo būdas taip pat prisideda prie psichikos sveikatos išsaugojimo.
Jei pogimdyminės depresijos nepavyko išvengti, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistus. Psichikos sutrikimų gydymui svarbi profesionali specialistų pagalba ir individualizuotas gydymas. Moterys, kurios po gimdymo patiria sunkumų, savo jausmus būtinai turėtų aptarti su partneriu arba kitu artimu žmogumi.
Melancholija po gimdymo gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių), praeina savaime. Išgyvenant melancholiją po gimdymo, būna padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas ir kiti sunkumai nėra pastovūs. Būsena dienos eigoje gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus. Pajautus šiuos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos. Negydoma depresija po gimdymo gali labai pasunkėti ir būti pavojinga gyvybei. Psichozė po gimdymo išsivysto per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, yra gerokai retesnė.
Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse. Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo. Mobilios krizių įveikimo komandos, esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. 1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt. Būtinoji pagalba. ir 17-21 val. Mamos linija - Anoniminė emocinė parama el. „PROGRAMĖLĖ „RAMU“ - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi.
Visai kas kita, jeigu vyksta stiprūs emociniai sukrėtimai, išgąstis arba ilgi, ne mažiau 2-3 mėnesius trunkantys, išgyvenimai. Pati nepalankiausia padėtis, jei moteris patiria tokį didelį stresą I nėštumo trimestru. Dažniausiai būna vaisiaus atmetimo reakcija ir tik apie 15 proc. moterų išnešioja vaikus.