Remigijus Šimašius: Biografija ir politinė karjera
Remigijus Šimašius: Biografija ir politinė karjera
Remigijus Šimašius yra žinomas Lietuvos politikas, teisininkas ir visuomenės veikėjas, kurio karjera apima darbą Lietuvos laisvosios rinkos institute, teisingumo ministro pareigas ir Vilniaus miesto mero postą. Šiame straipsnyje apžvelgiama jo biografija, politinė veikla, šeima ir asmenybės bruožai.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Remigijus Šimašius gimė 1974 m. sausio 12 d. Tauragėje. Jo tėvas dirbo elektriku, o motina - vaistinėje. Šeima negyveno prabangiai, bet ir nepriteklių nejautė. R. Šimašius turi jaunesnį brolį Andrių, kuris dirba vertėju ES struktūrose. Nors tėvai neturėjo aukštojo išsilavinimo, namuose buvo gausu knygų, sudarant puikias sąlygas R. Šimašiui šviestis. 1997 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą ir įgijo teisės magistro laipsnį. Vėliau, M. Romerio universitete, jis apgynė socialinių mokslų daktaro laipsnį. Disertacijos tema buvo „Teisinis pliuralizmas“, kurią pasirinko siekdamas paneigti mitą, kad teisei atsirasti būtina valstybė. Studijų metais R. Šimašius stažavo Jungtinių Amerikos Valstijų politikos tyrimų ir analizės institute "The Heritage Foundation".
Karjeros pradžia ir darbas Lietuvos Laisvosios Rinkos Institute
Išėjęs iš tėvų namų, R. Šimašius iš karto ėmė gyventi savarankiškai ir dirbo jau nuo pirmo kurso. Nuo 1995 m. Remigijus Šimašius - Laisvosios rinkos instituto (LLRI) teisės ekspertas, projektų vadovas. Nuo 2004 m. gegužės LLRI viceprezidentas, ekspertų komandos vadovas, LLRI prezidentas (2006 m. gegužės 9 d. - 2008 m.). Nuo 2006 m. iki 2008 m. jis buvo Lietuvos Laisvosios Rinkos instituto prezidentas. Taip pat 1996-2005 m. dirbo Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centre. 1997-1998 m. buvo visuomeninės organizacijos Lietuvos liberalus jaunimas pirmininkas. 2003-2007 m. buvo žurnalo Teisės problemos redakcinės kolegijos pirmininkas. Nuo 2005 m. yra tarptautinės asociacijos Property and Freedom Society narys. Nuo 2014 m. yra Lietuvos šaulių sąjungos narys.
Politinė karjera
R. Šimašius aktyviai įsitraukė į politinę veiklą, dalyvavo Žaliųjų judėjime ir įsijungė į liberalų gretas. Jis buvo Lietuvos liberalų sąjūdžio narys 1995-2005 m., o 2005-2018 m. - Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys (2016-2017 m. pirmininkas). Nuo 2019 m. birželio mėn. yra Laisvės partijos narys. Aukščiausias R. Šimašiaus pasiekimas iki tampant Vilniaus meru buvo teisingumo ministro postas 2008-2012 metais Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje. 2012-2015 m. jis buvo Seimo narys (Liberalų sąjūdžio frakcija). 2012 m. balandžio mėn. 29 Seimo narių grupė pateikė ministrui interpeliaciją, uždavusi 5 klausimus: apie teismų reformą, situaciją įkalinimo įstaigose, Teismo medicinos tarnybos darbą, duomenų apie žmogaus teisių aktyvistą Alesį Beliackį perdavimą Baltarusijai bei su pedofilijos byla susijusią situaciją Garliavoje. Nepavykusi interpeliacija ministrui R. Vyriausybės narys išliko savo pareigose, nes, pagal Seimo Statutą, reikėjo surinkti bent 71 ministro darbu nepatenkinto Seimo nario balsą.
Vilniaus meras: iššūkiai ir pasiekimai
Tapęs Vilniaus meru, R. Šimašius susidūrė su iššūkiu įrodyti, kad gali gerai valdyti miestą. Politologai teigė, kad net už R. Šimašių balsavę rinkėjai nesąmoningai lygins jį su buvusiu meru Artūru Zuoku, kuris buvo labai stipri asmenybė. R. Šimašius buvo vertinamas už skaidrų įvaizdį ir atvirumą naujovėms. Tačiau jam reikėjo pasitempti, kad pasivytų ir praaugtų A. Zuoką, kuris turėjo ryškią vilnietišką tapatybę ir įgyvendino nemažai drąsių užmojų. Politologai atkreipė dėmesį, kad R. Šimašiaus kalboms trūko argumentavimo, skaičių ir faktų, tačiau tikėtasi, kad įsigilinus į miesto reikalus, jis galės aiškiau pasisakyti. R. Šimašius pasižymėjo kaip komandos žaidėjas, todėl jo, kaip mero, karjerą ir sėkmę lėmė komandos pasirinkimas. Jam buvo patarta pasimokyti oratorinio meno ir greitos, šmaikščios reakcijos į kritiškas pastabas. 2023 m. Vilniaus mero rinkimuose R. Šimašius nedalyvavo.
Kaip Vilniaus meras, Šimašius pervadino gatvę, kuri buvo pavadinta Kazio Škirpos (kuris įkūrė Lietuvių aktyvistų frontą, vykdžiusį žydų žudynes visoje Lietuvoje) vardu, ir pašalino paminklą Jonui Noreikai (kuris įsakė ir prižiūrėjo Lietuvos žydų žudynes Plungėje per Plungės žudynes). Jis sakė: "Aišku, kad jų (Škirpos ir Noreikos) dalyvavimas Holokauste nebuvo atsitiktinumas." Kaip meras, Šimašius sulaukė didelės kritikos dėl pasiekimų trūkumo ir prasto vadovavimo. Tarp Šimašiaus kritikų yra politikos redaktoriai, kiti merai ir Lietuvos ministras pirmininkas.
Asmenybė ir pomėgiai
R. Šimašius apibūdinamas kaip praktiškas, viską gerai apskaičiuojantis žmogus, kuris pasižymi šachmatininko protu. Jis nėra linkęs į avantiūras ir kiekvieną projektą pasveria. Taip pat jis taupiai tvarko ir asmeninį biudžetą. Nepaisant nerūpestingos išvaizdos, R. Šimašius yra jautrus žmogus, siekiantis tobulo rezultato. Jis labai išgyvena, jei nepavyksta ko nors atlikti tobulai. Jis taip pat pasižymi atviru, demokratišku būdu ir nesuteikia reikšmės žmogaus socialinei padėčiai. Vienas didžiausių R. Šimašiaus pomėgių yra ruošti valgį. Savaitgaliais jis dažnai ruošia vaišes šeimos svečiams.
Šeima
Remigijus Šimašius yra vedęs triskart. Jo antroji žmona - psichologė-psichoterapeutė Agnė Matulaitė. Ši santuoka susilaukė dviejų vaikų: dukters Mortos ir sūnaus Anupro. Nuo ankstesnės santuokos su Agne Matulaite, R. Šimašius augino jos dukterį Uną Beatričę Savoną Horwood. Liepos 31-ąją Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius socialiniuose tinkluose pasidalijo daugeliui netikėta žinute, kuria pranešė apie santuoką su architekte Gilma Teodora Gylyte. Moteris savo socialinių tinklų paskyroje duris į jųdviejų su R. Šimašiumi asmeninį gyvenimą pravėrė kiek plačiau. Gilma Teodora Gylytė yra patyrusi architektė, gerai žinoma profesionalė architektūros lauke. Profesinę karjerą ji pradėjo 2005 metais pas architektą Rolandą Paleką.