Šiauliai: Saulės Miestas ir Jo Istorija
Šiauliai: Saulės Miestas ir Jo Istorija
Šiauliai, dažnai vadinami Saulės miestu, yra ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas, įsikūręs šalies šiaurėje. Miestas švenčia savo saulėtą vardą visais įmanomais būdais. Vienas iš tokių simbolių yra saulės laikrodis ant Apaštalų Petro ir Pauliaus katedros, laikomas Renesanso šedevru. Šis gražus statinys matomas iš toli dėl savo 70 metrų bokšto, kuris yra aukščiausias Lietuvoje. Kitas saulės simbolis - aikštė, skirta laiko skaičiavimui, su auksiniu berniuku ant laikrodžio rodyklės viršūnės. Pačiame miesto centre stovi autentiška senovės „saulės paukščio“ skulptūra, giedanti savo dainą šešiolika skirtingų kalbų.
Miestas taip pat traukia turistus savo istorinėmis vietomis, unikalia architektūra ir muziejais. Miesto pėsčiųjų bulvarą puošia unikalios skulptūros, parduotuvės, kavinės ir barai.
Istorinis Miesto Kelias
Šiaulių miesto vardas pirmą kartą paminėtas 1524 m. birželio 11 d. Žygimanto Senojo rašte, kuriuo Šiaulių valsčius perduodamas valdyti Vilniaus vyskupui Jonui. Miestelis Sovli pažymėtas 1555 m. Kasparo Vopelos sudarytame Europos žemėlapyje. Miestelis kūrėsi ūkiniu požiūriu svarbioje vietoje, patogioje prekybos kelių sankryžoje, aukštumoje į pietvakarius nuo Talšos ežero.
Prie Šiaulių miesto atgimimo labai prisidėjo didikas Antanas Tyzenhausas (1733-1785). 1765 m. paskirtas Šiaulių ekonomijos administratoriumi, jis pradėjo radikalias ekonomines ir urbanistines reformas, iš esmės perstatydamas Šiaulių ir Joniškio miestus. Po 1769 m. įvykusio Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimo, A. Tyzenhauzas nusprendė imtis dar stipresnių reformų: perstatyti miestą pagal klasicistinės architektūros principus, radialinio plano miestą perstatyti į taisyklingą stačiakampį. 1774 m. pradėta Šiaulių miesto centro rekonstrukcija.
Nuo 1836-1858 m. buvo nutiestas kelias, jungiantis Rygą ir Tilžę, o 1871 m. - geležinkelis, jungiantis Liepoją su Romnais. Šiauliai, būdami svarbių prekybos kelių sankryžoje, pradėjo vystytis kaip pramonės miestas. Jau 1897 m. tai buvo trečias pagal dydį Lietuvos miestas, kuriame gyveno apie 16 000 žmonių.
Pirmojo pasaulinio karo metais apie 85 % pastatų buvo sunaikinta, o miesto centras - sugriautas. Po karo ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Šiaulių reikšmė išaugo. Prieš prijungiant Klaipėdą prie Lietuvos, miestas pagal gyventojų skaičių buvo antras po Kauno. Iki 1929 m. miesto centras buvo atstatytas.
Antrojo pasaulinio karo metu miestas vėl buvo sugriautas, tačiau jį atstatant buvo laikomasi ikikarinio gatvių tinklo ir užstatymo linijų. Svarbią įtaką miesto plėtrai turėjo 1961 m. Generalinis planas.
Pramonė ir Ekonomika
Nuo XIX a. Šiauliai tapo pramonės centru. Čia veikė didžiausia Rusijos imperijoje Ch. Frenkelio odų fabrikas, Gubernijos alaus darykla. Nuo 1913 m. veikia „Rūtos“ šokolado gamykla. Tarpukariu Šiauliuose buvo pagaminama apie 85 % visos Lietuvos odos, 60 % avalynės, 75 % linų pluošto, 35 % saldainių pramonės produkcijos.
Sovietmečiu atsirado elektronikos, mašinų gamybos, medžio apdirbimo, statybos pramonės įmonės. Šiaulių televizorių gamykla garsėjo gaminamais pirmais „Temp-6“, vėliau - „Tauro“ televizoriais.
Nuo 2020 m. Šiaulių tarptautinio oro uosto teritorijoje pradėta statyti didžiausias Europoje orlaivių techninės priežiūros ir remonto centras.
Geografija ir Klimatas
Šiauliai yra Rytų Žemaičių plynaukštės šiaurinėje dalyje, Mūšos, Dubysos ir Ventos upių takoskyroje. Atstumas iki Vilniaus - 210 km, Kauno - 142 km; Klaipėdos - 161 km, Rygos - 128 km; Kaliningrado - 250 km. Bendras miesto teritorijos plotas - 81,13 km², iš jų žalieji plotai sudaro 18,87 km², o vandenys - 12,78 km². Šiaulių miesto ežerai: Ginkūnai, Rėkyva, Talkša.
Pagal Köppen klimato klasifikaciją, Šiauliuose vyrauja vidutinių platumų klimatas su šiltomis vasaromis (Dfb). Vidutinė temperatūra sausio mėnesį yra apie -3 °C, o liepos mėnesį - apie +18 °C.
Miesto Kultūra ir Paminklai
Šiauliai garsėja savo kultūriniais objektais ir paminklais. Miesto pėsčiųjų bulvaras yra dekoruotas unikaliomis skulptūromis. Yra daugybė muziejų, tarp kurių:
- Angelų muziejus: Eksponuoja angelų modelius ir skulptūras.
- Dviračių muziejus: Pristato dviračių istoriją, atspindint miestą, kuriame veikia dviračių gamykla „Baltik vairas“.
- Fotografijos muziejus: Mažas muziejus, skirtas fotografijos istorijai.
- Šiaulių Aušros muziejus: Pristato miesto istoriją.
- Katinų muziejus: Kolekcija kačių atributikos, taip pat gyvos katės.
- Chaim Frenkelio vila: Art Nouveau stiliaus dvaras, kuriame eksponuojama jo epocha ir žydų bendruomenės istorija.
Mieste taip pat yra daug bažnyčių, įskaitant Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedrą, žinomą savo 75 m aukščio bokštu.
Vienas svarbiausių turistų traukos objektų yra netoliese esantis Kryžių kalnas - pasaulinio garso piligrimystės vieta.
Švietimas ir Sportas
Šiauliuose veikia Šiaulių universitetas, įkurtas 1948 m. kaip Šiaulių mokytojų institutas. Mieste taip pat yra daug kitų švietimo įstaigų, įskaitant gimnazijas, progimnazijas, vidurines ir pradinės mokyklas.
Populiariausios sporto šakos mieste yra regbis, krepšinis, futbolas, lengvoji atletika ir dviračių sportas. Futbolo klubas „FA Šiauliai“ žaidžia Lietuvos A lygoje.
Susisiekimas
Šiauliai yra svarbus susisiekimo mazgas. Miestas turi autobusų stotį ir geležinkelio stotį. Nuo 1930 m. buvo vystomas oro uostas Zokniuose, kuris dabar yra Tarptautinis Šiaulių oro uostas.
Miesto gatvių tinklas nuolat vystėsi, o 2006 m. Šiauliuose buvo 297 km kelių.
Mieste veikia 26 autobusų maršrutai ir 8 privežamųjų mikroautobusų maršrutai.
