„Sibirietiškas auklėjimas“: nesėkmingas bandymas atskleisti rusų mafijos pasaulį
„Sibirietiškas auklėjimas“: nesėkmingas bandymas atskleisti rusų mafijos pasaulį
Kino kūrėjas pristato labai brutalų ir tikrovišką filmą, atpasakotą pagal žymią knygą, ir kviečia žiūrovus susipažinti su siaubingais rusų banditų kodeksais, kurie net dabar kelia šiurpą daugeliui pasaulio kriminalinių organizacijų atstovų.
Filmo siužetas nukels 1985-1995 metų Padniestrę - nepripažintą respubliką, oficialiai laikomą Moldovos dalimi. Juostoje bus pasakojama apie Padniestrės nusikaltėlių gyvenimą. Dž. Malkovičius atliks senelio Kuzios, auginančio anūką Kolymą ir mokančio jį „doro nusikaltėlio“ moralės vaidmenį. Kolymo vaidmuo filme patikėtas lietuviui Arnui Fedaravičiui.
Filmo kūrimo procesas ir autentiškumo problemos
Vilniuje prasidėjo žinomo italų režisieriaus Gabrielės Salvatoreso (Gabriele Salvatores) filmo „Sibirietiškas auklėjimas“ (Siberian Education) filmavimo darbai. Filme vaidmenį kuria ir garsus JAV aktorius, režisierius ir prodiuseris Džonas Malkovičius (John Malkovich). Filme taip pat pasirodys ir lietuvių aktoriai, praneša Vilniaus savivaldybė. Lietuvoje juosta filmuojama bendradarbiaujant su kompanija „Nordic productions“. Jos prodiuserė Milda Leiputė teigė, kad užsieniečiai susižavėję Vilniumi ir tuo, ką čia rado, - profesionalumą ir geras darbo sąlygas. Beveik visas „Sibirietiško auklėjimo“ filmavimas vyks Vilniuje. „Džiaugiuosi, kad į Vilnių sugrįžta tarptautinis kinas, čia vyksta užsienio kompanijų filmavimai. Šiuo metu į Vilnių yra atvykusi 50 žmonių komanda, dirbanti prie filmo „Sibirietiškas auklėjimas“. Jie gyvena sostinės viešbučiuose, darbui samdo vietinius darbuotojus“, - sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. Kad Vilnius taptų draugišku filmams miestu, Vilniaus savivaldybėje jau pradedami Vilniaus kino biuro steigimo darbai. Ši įstaiga padės įveikti biurokratines kliūtis užsienio filmavimo komandoms, reklamuos Vilnių ir miesto kino industriją.
Jau nuo pat pirmų filmo akimirkų tapo aišku, jog režisierius net nebandė pasidomėti rusų mafijos istorija ir tuo, kaip banditai atrodė anais laikais. Filmas iš karto praranda didelę dalį autentiškumo, kai pagrindiniai veikėjai pradeda šnekėti angliškai. Dar būtų suprantama, jeigu veiksmas vyktų Didžiojoje Britanijoje arba JAV, tačiau jis vyko Rusijoje, ir dar ne bet kokiame regione, o šiaurėje.
Ne paslaptis, jog filmas buvo nufilmuotas Lietuvoje, tačiau stengiantis perteikti rusišką atmosferą daugelyje filmavimo vietų buvopersistengta. Rusiški pavadinimai žinomose vietose gal ir suteikia autentiškumo, tačiau viskas atrodo juokinga, kai kai kur matosi lietuviški užrašai. Žmonių apranga irgi atrodo lyg iš aštunto sovietmečio dešimtmečio. Negi italas režisierius galvojo, kad 1995 metais žmonės vaikščiojo taip apsirengę? Dar viena klaida, ir turbūt didžiausias vizualinės pusės minusas - gyvenamieji namai ir aplinka. Labai įdomu, iš kur tais laikais beveik visuose butuose buvo plastikiniai langai? Juoko vertas reginys.

Siužetinės linijos ir personažų atskleidimo trūkumai
Juosta negali pasigirti gerai pateikta siužetine linija - viskas vyksta labai chaotiškai ir pagreitintai, o tai sumenkina juostos kokybę. Praeitis, dabartis ir ateitis parodyta taip neprofesionaliai, jog kai kuriose scenose norisi paklausti - kodėl? Ir išties, kodėl taip pigiai ir nenatūraliai režisierius perteikė knygoje aprašytus įvykius? Nejaugi buvo sunku šiek tiek pastudijuoti literatūrinį kūrinį ir pateikti tiek veikėjus, tiek jų likimą žymiai šviesesniame kontekste? Atsakymo į šį klausimą, matyt, neteks sulaukti.
Peržiūros metu neigiamą poveikį padarė ne tik dialogai ir anglų kalba. Svarbiausias akcentas buvo pamatyti ir sužinoti tuos tikrus banditų papročius ir pamatyti tą auklėjimą, bet tenka nusivilti ir čia. Nėra visiškai jokio auklėjimo, vos tik keliose scenos, kuriose minima tam tikra banditų hierarchija ir kodeksas, galima pamatyti tikrovišką vaizdą iš tos uždaros eiliniams žmonėms kastos. Juokingiausia, jog Davidas Cronenberghas, po ranka neturėdamas tokio literatūrinio darbo kaip N. Lilino knyga, sugebėjo „išspausti“ iš šios tematikos tūkstantį kartų geresnį filmą „Rytietiški pažadai“. Draugystės aspektas irgi neatskleistas. Geriau jau antrą, trečia, ketvirtą ar penktą kartą peržiūrėti rusų kultinį serialą „Brigada“, nei gaišti laiką paistalams, rodomiems šiame filme.
Personažai neatskleisti, o tai galiausiai parodo jų trapumą ir filmo menkumą. Netgi meilės kontekstas nebuvo atskleistas, nors tam potencialas buvo gana nemažas, pamačius pirmą Kolimos ir Ksenijos akių kontaktą. Deja, filmo kūrėjas nesugebėjo sužaisti ties jausmas, galiausiai tik prajuokino.
Aktorių vaidyba ir filmo techninė pusė
Apie aktorių profesionalumą ir atsidavimą savo vaidmenims sunku kalbėti, visiškai jokios vaidybos nebuvo. Lietuvių aktoriai Arnas Fedaravičius ir Vilius Tumalavičius bandė parodyti kažką drąsesnio, bet man pasirodė kaip dar vieni teatriniai aktoriai, kuriems ne vieta kine. Prie jų prisidėjo ir britė Eleanor Tomlinson, taip pat nesugebėjusi įkūnyti savo veikėjos. Kino veteranai, Holivudo senbuviai Johnas Malchovich‘ius ir Peteris Stormare‘as pagyvina juostą vien tik savo buvimu, tačiau jie irgi nesistengė. Jokio noro pasirodyti gerai prieš kameras, jie tiesiog buvo kadruose. Tačiau bent tiek gerai, buvo galima pasižiūrėti bent kažką pozityvaus įžvelgt.
Vizualiai filmas atrodo grėsmingas, šaltas ir nemalonus, o neblogos muzikos ir tikrai kokybiško fono dėka juostai galima skirti keletą balų vien už natūraliai perteiktą atmosferą. Tai vienintelis filmo koziris, kuris nepriverčia nuobodžiauti. Bent jau akims buvo padaryta šventė.
Filmo montažas ir operatoriaus darbas labai prasti. Operatorius dar keliais kameros manevrais sugeba „pagauti“ kažką įdomesnio, tačiau kalbant apie montažą ir jo pasibaisėtiną pusę, prarandama istorijos dalis. Visiškai prastai suderintos scenos priverčia sukti galvą dėl ekrane rodomų įvykių. Tai tikra kančia ir pasišaipymas iš žiūrovo. Atrodo, kad filmas skirtas rodymui paryčiais televizijoje, kai dar visi miega ir mažai kas galėtų jį pamatyti.
Sapiro hipotezė: kodėl Rusijos ekonomika nesugriuvo | Nežinoma
Vertinimas
„Sibirietiškas auklėjimas“ - tai skurdžiai pilkas italo režisieriaus požiūris į vieną didžiausių kriminalinių pasaulio organizacijų. Mano galva, filme neatskleistas joks auklėjimas, o tik pateikti keli žinomi faktai apie banditų papročius rusų žemėje.
Filmo reitingai:
- Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas - 3/10
- Techninė juostos pusė - 6/10
- Aktorių kolektyvinis darbas - 3/10
- Bendras vertinimas: 4/10

tags: #sibirietiskas #auklejimas #treileris
