Skrandžio opos nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
Skrandžio opos nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
Nors skrandžio opos nėra dažna nėščiųjų liga, ji gali sukelti reikšmingų nepatogumų ir nerimo ateities mamoms. Šiame straipsnyje aptarsime, kas sukelia skrandžio opas nėštumo metu, kaip atpažinti jų simptomus, kokios diagnostikos ir gydymo galimybės yra prieinamos, bei kokia prognozė laukia sergančiųjų.
Kas yra skrandžio opa?
Skrandžio opa, dar vadinama skrandžio opa, yra opaligės rūšis, atsirandanti skrandžio gleivinėje ir (arba) apimanti gilesnes gleivinės sluoksnio dalis. Opaligė - tai lėtinė pasikartojanti liga, kuriai paūmėjus atsiranda dvylikapirštės žarnos ar skrandžio opa. Paviršinės skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinės žaizdelės vadinamos erozijomis. Jeigu pažeidimas gilesnis, susidaro gleivinės žaizda - opa. Peptinės opos - tai vidinio paviršiaus (gleivinės) žaizdos, atsirandančios viršutinėje virškinamojo trakto dalyje. Opaligė išsivysto, kai sutrinka pusiausvyra tarp apsauginių skrandžio gleivinės veiksnių (pvz., gleivių) ir agresyvių veiksnių (pvz., skrandžio rūgšties ar bakterijų).
Opaligės priežastys nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę hormoninių ir fiziologinių pokyčių, kurie gali turėti įtakos virškinimo sistemai. Nors opaligė nėra dažna nėščioms moterims, ji gali pasireikšti dėl tam tikrų rizikos veiksnių:
- Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu padidėjęs hormonų kiekis, ypač progesterono, gali atpalaiduoti raumenis, įskaitant skrandžio raumenis, ir paveikti skrandžio rūgšties gamybą.
- Padidėjęs skrandžio rūgštingumas: Nors dažnai nėštumo metu skrandžio pH, sulčių HCl, gastrino sekrecija sumažėja, o gleivių kiekis skrandyje padidėja dėl hiperprogesteronemijos, kartais gali pasireikšti ir padidėjęs rūgštingumas.
- Sulėtėjusi skrandžio motorinė funkcija: Nėštumo metu sulėtėja skrandžio motorinė funkcija, todėl maistas lėčiau pasišalina iš skrandžio, o tai gali prisidėti prie diskomforto.
- Rūkymas: Rūkymas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, galinčių sukelti ar paūminti opaligę.
- Alkoholizmas: Pernelyg didelis alkoholio vartojimas gali dirginti skrandžio gleivinę ir didinti opų riziką.
- Stresas: Nėštumas gali būti stresinis laikotarpis, o stresas gali neigiamai paveikti virškinimo sistemą.
- Socialiniai ir ekonominiai veiksniai: Šie veiksniai taip pat gali turėti įtakos bendrai sveikatos būklei ir rizikai susirgti opalige.
- Ankstesnės virškinimo problemos: Jei iki nėštumo buvo diagnozuota pepsine opa ar H.pylori gastritu, rizika susirgti nėštumo metu gali būti didesnė.
- Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimas: Reguliarus tokių vaistų kaip aspirinas, ibuprofenas ar ketanovas vartojimas yra antra pagal dažnumą opaligės priežastis.
Opaligės simptomai nėštumo metu
Opaligės požymiai gali labai skirtis, priklausomai nuo opos vietos ir sunkumo. Nėščiosios gali skųstis:
- Dispepsija: Bendras virškinimo sutrikimas.
- Epigastriumo srities skausmas: Deginantis arba graužiantis skausmas vidurinėje arba viršutinėje skrandžio dalyje (epigastriume). Skrandžio opaligės skausmas prasideda greitai po valgio, dvylikapirštės žarnos opos - po valgio praėjus 1-2 val. ar naktį.
- Pykinimas ir vėmimas: Šie simptomai gali pasireikšti dėl sutrikusio virškinimo.
- Rėmuo: Deginimo pojūtis krūtinėje, dažnai lydimas rūgštaus atsirūgimo.
- Vidurių užkietėjimas: Nėštumo metu gali pasireikšti ir šis simptomas.
- Padidėjęs seilėtekis: Gali būti vienas iš fizinio tyrimo požymių.
- Skausmingumas palpuojant epigastriumo sritį: Jautrumas liečiant pilvo sritį.
- Truputį papūstas pilvas: Gali būti pastebimas pilvo pūtimas.
Svarbu pažymėti, kad kai kuriais atvejais opos gali pasireikšti labai lengvais arba visai nepastebimais simptomais („nebyliosios opos“), todėl diagnozė gali būti nustatyta pavėluotai.
Opaligės diagnostika nėštumo metu
Opaligė diagnozuojama remiantis anamnezės duomenimis ir klinikiniais simptomais. Nėščiosioms endoskopija (fibroezofagogastroduodenoskopija - FEGDS) retai indikuotina, tačiau ji atliekama, jei įtariamos opaligės komplikacijos, tokios kaip kraujavimas iš opos ar opos perforacija. Šios komplikacijos nėščiosioms yra retos.
Kai yra klinikinių indikacijų, endoskopinis stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos tyrimą nėščiajai galima atlikti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Tačiau ypač jautrioms nėščiosioms reikėtų vengti atlikti šį tyrimą pirmuoju nėštumo trimestru.
Diferencinė diagnostika apima kitų virškinimo sistemos sutrikimų, tokių kaip funkcinė dispepsija, GERL, skrandžio vėžys, tulžies pūslės akmenligė, Krono liga, ar net išeminė širdies liga (vyresnėms nėščiosioms), atskyrimą. Šiai diagnostikai gali padėti FEGDS, ultragarsinis pilvo organų ir žarnų tyrimas, koprograma, šlapimo tyrimas.
Opaligės gydymas nėštumo metu
Opaligės gydymas nėštumo metu turi būti atsargus ir pritaikytas prie moters ir vaisiaus poreikių. Pagrindiniai gydymo principai:
- Dieta: Skiriama dieta, kurioje subalansuota fiziologinė nėščiųjų mityba, padidintas baltymų kiekis. Patariama valgyti dažniau, nedaryti ilgų pertraukų tarp valgių, papildomai vartoti įvairius lengvus užkandžius, nevalgyti prieš naktį. Reikėtų vengti aštraus, rūgštaus, riebaus maisto, stiprios kavos, gėrimų su kofeinu ir aštrių prieskonių.
- Vaistai:
- Antacidiniai vaistai: Šie vaistai trumpam neutralizuoja skrandžio HCl sekreciją skrandžio spindyje ir sumažina jos agresyvų veikimą gleivinei. Jie dažnai skiriami kaip pirmo pasirinkimo vaistai.
- H₂ receptorių blokatoriai: Šie vaistai ilgesniam laikui sumažina bazinę ir naktinę skrandžio sekreciją. Nėščiosioms gali būti skiriama ranitidino, famotidino po 1 tabletę vakare prieš miegą, prireikus - papildomai ryte. Gydymo trukmė paprastai 2-3 savaitės.
- Protonų siurblio inhibitoriai (PSI): Šie vaistai stipriausiai blokuoja HCl sekreciją. Nėščiosioms gali būti skiriama omeprazolio ar lansoprazolio kartą per parą ryte nevalgius. Gydymo trukmė - nuo 10 dienų iki 2 savaičių.
- Žalingų įpročių atsisakymas: Jei yra skausminis sindromas, rekomenduojama atsisakyti rūkymo, vartoti alkoholinius gėrimus.
- Vaistų korekcija: Jei buvo vartojami ulcerogeninį poveikį turintys vaistai (pvz., NVNU, gliukokortikoidai), jų vartojimas nutraukiamas arba mažinamas, laikantis gydytojo rekomendacijų.
- H. pylori infekcijos gydymas: Jei opa sukelta H. pylori infekcijos, jos gydymas (eradikacija) paprastai atidedamas po gimdymo ir žindymo laikotarpio, nes bakterijai naikinti skiriami vaistai, kurie nėščiosioms yra kontraindikuotini.
Opaligės prognozė nėštumo metu
Nėščiųjų opaligės prognozė paprastai yra palanki. Ji nedidina nei motinos, nei vaisiaus mirtingumo. Svarbu kruopščiai laikytis paskirto gydymo režimo, kad opa visiškai užgytų ir sumažėtų jos pasikartojimo rizika.
Jūsų organai nėštumo metu
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei nėštumo metu jaučiate stiprų skrandžio skausmą, deginimą, pykinimą, vėmimą ar kitus minėtus simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ypač svarbu tai padaryti, jei įtariate opaligės komplikacijas, tokias kaip kraujavimas (tamsios išmatos, vėmimas su krauju).
Gydytojas gastroenterologas ar akušeris-ginekologas atliks reikiamus tyrimus, nustatys diagnozę ir paskirs saugų bei veiksmingą gydymą, atsižvelgiant į Jūsų ir Jūsų kūdikio būklę.