Vaiko globos organizavimo nuostatų pakeitimai ir aktualijos
Vaiko globos organizavimo nuostatų pakeitimai ir aktualijos
Dėl skirtingų priežasčių tėvų globos netekusių vaikų globos organizavimo procesas taps aiškesnis, - Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytiems teisės aktų pakeitimams.
Vaiko laikinosios globos (rūpybos) samprata ir tikslai
Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Lietuvos Respublikos (toliau LR) Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė įsipareigoja saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 1989 metais priėmė Vaiko teisių konvenciją, kuri buvo ratifikuota beveik visose pasaulio valstybėse. Lietuvoje Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija ratifikuota 1995 metais. Tai reiškia, kad Lietuva prisiėmė įsipareigojimus įgyvendinti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos nuostatas. Siekiama vaikui, kaip civilinės teisės subjektui, užtikrinti jo teisių įgyvendinimą, auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai, tinkamai augti ir tobulėti.
Pagrindinis teisės aktas, kuris reglamentuoja vaiko teises, tėvų pareigas, vaiko laikinąją globą (rūpybą), yra LR Civilinis kodeksas (toliau CK). CK laikinąją vaiko globą (rūpybą) apibrėžia kaip laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūrą, auklėjimą, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimą bei gynimą šeimoje, šeimynoje ar institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Platesnis apibrėžimas yra pateikiamas Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatuose. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - tai laikinai likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamai dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems, išliekant tėvų pareigai išlaikyti savo vaikus.
Laikinoji vaiko globa (rūpyba) steigiama tada, kai vaikas laikinai lieka be tėvų priežiūros. Jos gali arba priklausyti, arba nepriklausyti nuo tėvų valios. Šios priežastys, yra vadinamos objektyviosiomis. Pavyzdžiui, tėvai ar turimas vienas iš tėvų serga ir dėl to negali rūpintis savo vaiku, tėvai arba turimas vienas iš tėvų yra dingęs ir dėl to vaikas likęs be priežiūros. Egzistuoja priežastys, kurios gali priklausyti nuo tėvų valios, atsirasti dėl tėvų kaltės. Pavyzdžiui, tėvai arba vienas iš tėvų padaro nusikaltimą ir dėl to atlieka bausmę, tėvai nesirūpina savo vaiku, netinkamai auklėja, smurtauja prieš savo vaikus. Esant šioms nuo tėvų valios, būtina steigti laikinąją vaiko globą (rūpybą).
Teisės aktų pakeitimai ir jų įtaka globos organizavimui
Nuo 2022 m. liepos 1 dienos keičiasi prašymo globoti (rūpintis) vaiką pateikimo vieta. Iki šiol prašymai dėl vaiko globos (rūpybos) yra teikiami savivaldybės administracijai, o nuo šių metų liepos 1 dienos prašymai globoti vaiką bus priimami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniuose skyriuose (toliau - Tarnyba). Siekiant užtikrinti maksimalų tėvų globos netekusio vaiko saugumą, nustatomi papildomi reikalavimai ne tik asmenims, kurie ketina globoti (rūpinti) vaiką, tačiau ir kartu su globėjais (rūpintojais) gyvenantiems vyresniems nei 16 m. asmenims. Teikiant prašymą globoti (rūpinti) vaiką, bus reikalingi ne tik vyresnių nei 16 m. kartu gyvenančių asmenų sutikimai dėl vaiko globos (rūpybos), bet ir atitinkamos formos medicininės pažymos, kuriomis pagrindžiama, kad asmenys neserga ligomis, kurioms esant vaiko globa (rūpyba) nėra galima.
Nuo 2022 m. liepos 1 dienos globėjo (rūpintojo) parinkimas be tėvų globos likusiam vaikui būtų įvardijamas kaip atskiras ir savarankiškas globos (rūpybos) organizavimo etapas. Iki šiol globėjo (rūpintojo) parinkimo procedūra nėra reglamentuota jokiame teisės akte, todėl Tarnyba, savivaldybės administracijos bei globos centrai susiduria su vieningos praktikos taikymo problema. Siūloma griežčiau atskirti globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo bei globos (rūpybos) peržiūros etapus. Taip pat nuo 2022 m. liepos 1 dienos siūloma įtvirtinti ilgesnį terminą, per kurį turi būti pasirengiama globos (rūpybos) priežiūrai.
Šiuo metu žmonių, norinčių tapti vaiko globėju (rūpintoju), šeimynos steigėju, dalyviu, rengimo, vertinimo, konsultavimo ir pagalbos jiems teikimo tvarka nereglamentuota norminiu teisės aktu, tik įtvirtinta rekomendacinio pobūdžio nuostatomis. Siekiant taikyti vienodą, kokybišką praktiką, siūlomais pakeitimais siekiama nustatyti pareigą atitinkamą tvarką tvirtinti Tarnybos direktoriui. Tikimasi, kad tokie pakeitimai, įvedant privalomojo pobūdžio teisinį reguliavimą, bus ne tik patogus darbo įrankis specialistams, siekiant vienodai kokybiško standarto visos šalies mastu, bet ir konkrečių procedūrų atlikimas, jų reikalingumas, rengiantis vaiko globai (rūpybai), bus daug aiškesni visuomenei.
„Tikimės, kad teigiami pokyčiai vaikų globos srityje bus naudingi visiems.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinis skyrius nustatęs likusį be tėvų globos vaiką, informuoja Savivaldybės administraciją dėl būsimojo globėjo/rūpintojo paieškos. Savivaldybės administracija, gavusi atitinkamą informaciją, nustatyta tvarka kreipiasi į Globos centrą dėl būsimojo globėjo/rūpintojo paieškos. Savivaldybės administracija, gavusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinio skyriaus nurodymą, Administracijos direktoriaus įsakymu nustato vaikui laikinąją globą/rūpybą, paskirdama konkretų laikinąjį globėją/rūpintoją.
Asmuo, ketinantis globoti vaiką/vaikus, Savivaldybės administracijai turi pateikti prašymą, kuriame nurodo savo vardą, pavardę, gimimo datą, gyvenamąją vietą, darbovietę, šeiminę ir materialinę padėtį, išlaikomų asmenų skaičių, šeimos sudėtį, globos (rūpybos) motyvus, pageidaujamų globoti (rūpintis) vaikų skaičių, jų amžių, lytį, globos (rūpybos) rūšį bei pateikti kitus reikalingus dokumentus.
Vaiko globėju gali tapti asmuo, sulaukęs 21 metų amžiaus.

Teisės aktų, reglamentuojančių paslaugos teikimą
- Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas.
- Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.
Temos problematika ir aktualumas
Kaip rodo atlikti tyrimų duomenys, nemažai vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pažeidimų susiję su globos (rūpybos) institutu. Tyrimo problematika pasireiškia tuo, jog vaiko laikinosios globos (rūpybos) institutas nėra tinkamai reglamentuotas, kad užtikrintų efektyvią, veiksmingą vaiko teisių apsaugą, kuri numatyta teisės aktuose. Analizuodami vaiko laikinosios globos (rūpybos) instituto veikimą aptinkame įstatymu nesureguliuotas spragas, atsiradusias dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo. Atlikta analizė atskleidė, jog praktikoje egzistuoja vaiko laikinosios globos (rūpybos) instituto veikimo nesureguliuotos spragos, atsiradusios dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo. CK 3. 253 straipsnyje yra nustatyta, jog vaiko laikinosios globos (rūpybos) instituto tikslas grąžinti vaiką į šeimą, t. y. laikinoji globa (rūpyba) turi būti trumpalaikė, laikina priemonė, kuri užtikrintų vaiko teisėtus interesus ir galėtų užtikrinti vaiko grįžimą į šeimą. Teisės aktai nereglamentuoja vaiko laikinosios globos (rūpybos) trukmės, todėl šis procesas dalyje nustatytų atvejų trunka ilgą laiką. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) turi būti trumpalaikis procesas, ieškant ilgalaikio sprendimo, t. y. vaiko grąžinimo į šeimą, nuolatinės globos (rūpybos) ar įvaikinimo.
LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, kuri sulaukia daugiausia skundų, grupė dėl vaiko globos instituto rodo esant problemų ir trūkumų šioje srityje. Neretai yra susiduriama su vaiko teisių pažeidimais, kurie atsiranda dėl Vaiko teisių apsaugos tarnybų tarnybinių įgaliojimų viršijimo, aplaidumo, vaikai iš socialinės rizikos šeimų kartais paimami nesant pakankamo teisinio pagrindo ir apgyvendinami vaikų globos namuose.
Vaiko globa ir rūpyba užsienio šalyse
JAV beveik visose valstijose vaiko laikinosios globos institutui yra taikomas best interest of children standartas. JAV teismai nustatydami vaikui laikinąją globą (temporary child custody) turi vadovautis minėtu standartu. Aiškindamiesi, ką reiškia šis standartas, aptinkame tokias pat sąlygas, kurios yra taikomos laikinajai vaiko globai (rūpybai) nustatyti Lietuvoje. Best interest of children standartas apima: vaikui tinkamą aplinką, sąlygas fiziniam bei psichiniam vystymuisi ir augimui, edukacinį švietimą, produktyvų laisvalaikį, gerą sveikatą, saugią aplinką. Pagrindinis ir dažniausiai pasitaikantis JAV pagrindas nustatant vaikui laikinąją globą yra vaiko tėvų skyrybos. Prasidėjus skyrybų procesui yra kreipiamasi į teismą, kad teismas nustatytų vaikui laikinąją globą (rūpybą), kol tėvų skyrybų procesas bus baigtas ir abu tėvai susitars, su kuo lieka gyventi vaikas, arba teismas savo iniciatyva priims sprendimą. JAV vaiko laikinąją globą skiria ir atšaukia teismas. Bylas, susijusias su vaiko laikinąja globa, sprendžia Šeimos teismai, tokios bylos yra priskiriamos šių teismų jurisdikcijai.
Panaši situacija vyrauja ir Anglijoje. Pagrindinė priežastis skirti vaikui laikinąją globą išlieka ta pati - vaiko tėvų skyrybos. Kreipiamas dėmesys į tėvų gyvenimo būdo ypatybes, į skirtingas religines pažiūras, kurios gali turėti įtakos vaiko auklėjimui, saugios aplinkos užtikrinimui.

Reikalingi dokumentai ir informacija
Asmuo, ketinantis globoti vaiką/vaikus, Savivaldybės administracijai turi pateikti prašymą, kuriame nurodo savo vardą, pavardę, gimimo datą, gyvenamąją vietą, darbovietę, šeiminę ir materialinę padėtį, išlaikomų asmenų skaičių, šeimos sudėtį, globos (rūpybos) motyvus, pageidaujamų globoti (rūpintis) vaikų skaičių, jų amžių, lytį, globos (rūpybos) rūšį bei pateikti kitus reikalingus dokumentus.

tags: #vaiko #globos #organizavimo #nuostatomis
