Rūkymo žala vaikams: nuo pasyvaus dūmų poveikio iki ilgalaikių pasekmių
Rūkymo žala vaikams: nuo pasyvaus dūmų poveikio iki ilgalaikių pasekmių
Rūkymas kelia rimtą grėsmę ne tik rūkantiesiems, bet ir aplinkiniams, ypač vaikams. Nors visuomenėje daug kalbama apie rūkymo žalą, dažnai pamirštamas vienas iš pavojingiausių jo aspektų - pasyvus rūkymas. Tai ne mažiau kenksmingas reiškinys nei aktyvus rūkymas.
Pasyvus rūkymas, dar žinomas kaip antrinis rūkymas, yra cigarečių dūmų įkvėpimas iš aplinkos, kurioje rūkoma. Cigarečių dūmuose randama apie 4 tūkst. nuodingų medžiagų, kurias šalia esantys žmonės įkvepia į plaučius. Pabuvus prirūkytoje patalpoje vos valandą - poveikis toks pat, lyg būtumėte surūkę vieną cigaretę. Nerūkantysis, pabuvęs prirūkytoje patalpoje, gali jausti intoksikacijos požymius: galvos skausmą, pykinimą. Be to, šie dūmai dirgina akių, burnos, nosies gleivines, o tai sukelia akių ašarojimą, kosulį.
Didžiausia problema kyla tuomet, kai kalbame apie pasyvaus rūkymo poveikį vaikams, kurie yra itin jautrūs cigarečių dūmams. Vaikų organizmas yra kur kas jautresnis tabako dūmų poveikiui nei suaugusiųjų. 70 proc. vaikų dėl pasyvaus rūkymo susiduria su sveikatos sutrikimais, o vaikams, kurie dažnai būna prirūkytose patalpose, tikimybė susirgti plaučių ligomis išauga net 50 proc. Pasyvus rūkymas vaikams gali iššaukti tokias ligas, kaip astma, bronchitas, plaučių uždegimas, įvairios kvėpavimo takų ir infekcinės ligos ar net vidurinės ausies uždegimas.
Cigaretėse esančios dervos ir kitos kenksmingos medžiagos
Cigaretėse esančios dervos nusėda ant mūsų organų. Visi ne kartą girdėjome, kad tabako gaminiuose esantis nikotinas veikia smegenis, arba tiksliau - jose esančius neurotransmiterius, susijusius su malonumo pojūčiu, todėl ši medžiaga sukelia priklausomybę nuo rūkymo. Tačiau kur kas mažiau žinome apie tai, kad cigaretėse slypi daugybė kitų sveikatai kenksmingų ingredientų.
„Visos kenksmingos medžiagos, esančios cigaretėse, veikia mūsų organizmą ir nereikėtų turėti iliuzijos, kad jos tiesiog išsisklaido erdvėje. Cigaretės degimo metu išsiskiria dūmai, kuriuose randama daugiau nei 4 tūkst. kenksmingų komponentų - įvairių dujų ir kietųjų medžiagų dalelių: akroleino, formaldehido, anglies monoksido, nikotino, kotinino, acetaldehido, fenolio, kalio cianido. Daugelis šių medžiagų toksiškai veikia kvėpavimo epitelį“, - sako medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ gydytojas otorinolaringologas Jonas Smirnovas.
Taip pat, cigarečių dūmuose yra daug dervų - gryno bevandenio nikotino neturinčio dūmų kondensato. Anot specialisto, tik 30 proc. iš įkvėptų dervų pasišalina iškvepiant orą, likusios nusėda ryklėje, gerklose ir plaučiuose bei ant dantų paviršiaus, todėl rūkalių dantys ilgainiui tampa gelsvi. Dervos taip pat gali sukelti plaučių emfizemą, jų kancerogeninis ir mutageninis poveikis įrodytas 100 proc.
J. Smirnovas dar išskiria cigaretėse esantį acetaldehidą, kuris susidaro jos degimo metu. Tai reaktyvi medžiaga, reaguojanti su daugeliu medžiagų esančių organizme, sukelianti kvėpavimo takų veiklos sutrikimus ir yra priskiriama galimiems kancerogenams. Be viso to, pasirodo, acetaldehidas gali daryti netiesioginę žalą, didindamas priklausomybę nuo rūkymo.
Rūkymas ir kvėpavimo takų ligos
Daugelis jau žino, kad rūkaliai nepasižymi ir itin gera uosle. Ar kada susimąstėte, kodėl taip yra? Gydytojas paaiškina, kad žmogus cigarečių dūmus įkvepia ne tik per burną, bet ir per nosį, o tradicinėse cigaretėse randamos cheminės medžiagos silpnina skonio ir kvapo nervų receptorius, dėl to rūkančių žmonių uoslės ir skonio pojūčiai išties prastesni. Deja, kuo ilgiau žmogus rūko, tuo mažesnė galimybė jiems atsistatyti.
„Cigaretėse esančios medžiagos, patekdamos į kvėpavimo takus, mažina blakstienėlių judėjimą. Blakstienėlės - apie 10 mikrometrų ilgio ląstelės paviršiaus ataugos, jų randama kvėpavimo takų virpamajame epitelyje. Jos šalina ten patekusias bakterijas ir dulkes. Be to, dėl cigarečių dūmų hipertrofuoja gleivinės liaukos, daugėja sekreto. Taip pat dėl sausėjančios burnos gleivinės burnoje daugėja bakterijų, dėl ko kyla nemalonus kvapas“, - detalizuoja gydytojas J. Smirnovas.
Ką jau kalbėti, kad rūkymas susijęs su tokių ligų atsiradimu, kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga ar plaučių vėžys. Šis žalingas įprotis taip pat gali paskatinti astmos ir kai kurių alergijų išsivystymą, lėtinį sinusitą ir kitas kvėpavimo takų ligas.
Pasyvaus rūkymo pinklės
Be viso pavojaus, kurį sukelia tabako gaminių vartojimas, gydytojas primena ir apie pasyvaus rūkymo keliamą žalą. Pasyvus rūkymas - tai kvėpavimas cigarečių dūmų užterštu oru. Pasirodo, dažnai būnant prirūkytose patalpose didėja rizika susirgti vėžiu, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligomis.
„Pasyvaus rūkymo poveikis ypač pavojingas kūdikiams ir vaikams. Jis padidina švokštimo riziką, gali sukelti astmos priepuolius, alergijas, kosulio ir apatinių kvėpavimo takų infekcijas, įskaitant bronchitą ir pneumoniją. Taip pat padidėja ūmaus ir lėtinio vidurinės ausies uždegimo rizika“, - sako gydytojas otorinolaringologas.
Suaugusiems dėl pasyvaus rūkymo, taip pat gali atsirasti astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, dažniau susergama lėtiniu sinusitu, alergijomis.
Daugiau kaip 13 milijonų vaikų nesąmoningai įkvepia ore esančių tabako dūmų, teigia Cincinačio vaikų ligoninės medikai. Jos grupė nagrinėjo Nacionalinio sveikatos centro statistikų 1988-1994 metais sukauptus duomenis apie Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų sveikatą ir mitybą. Dalyvaudami apklausoje piliečiai atsako į daug anketos klausimų ir duoda kraujo analizei. K.Jolton tyrė kotinino kiekį kraujyje. Ši medžiaga susidaro organizme iš nikotino. Vadinasi, radus vaiko kraujyje kotinino, galima teigti, kad jo aplinkoje esama tabako dūmų. Tyrėjai tyčia ieškojo vaikų, kurių kraujyje kotinino randama labai nedaug - mažiau negu 15 nanogramų mililitre. Tokių vaikų nuo 6 iki 16 metų jie rado 4 tūkst. 399. Ji tvirtina, kad vaikai, gyvenantys su asmeniu, surūkančiu per dieną mažiau kaip pakelį cigarečių, turi kotinino mažiau kaip 1 nanogramą mililitre kraujo, bet ir to pakanka, kad vaikas mokytųsi blogiau.
„Cigarečių dūmuose randama apie 4 tūkst. nuodingų medžiagų, kurias šalia esantys žmonės įkvepia į plaučius. Pabuvus prirūkytoje patalpoje vos valandą - poveikis toks pat, lyg būtumėte surūkę vieną cigaretę. Nerūkantysis, pabuvęs prirūkytoje patalpoje, gali jausti intoksikacijos požymius: galvos skausmą, pykinimą. Be to, šie dūmai dirgina akių, burnos, nosies gleivines, o tai sukelia akių ašarojimą, kosulį. Tačiau didžiausia problema kyla tuomet, kai kalbame apie pasyvaus rūkymo poveikį vaikams, kurie yra itin jautrūs cigarečių dūmams“, - pranešime spaudai įspėja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja pulmonologė Teresa Volosevič.
Atrodo, savaime suprantamas faktas, kad rūkyti šalia vaikų nereikėtų. Vis tik gydytoja pastebi, kad tokios situacijos pasitaiko dažniausiai dėl to, kad tėvams trūksta informacijos apie pasyvaus rūkymo sukeltą pavojų aplinkiniams. Pavyzdžiui, retas susimąsto, kad vaikai būdami šalia rūkančiųjų ne tik įkvepia cigarečių dūmų, tačiau dėl jų plonos odos kenksmingos medžiagos lengvai per ją patenka į kraują.
Kitas aspektas, anot specialistės, yra tas, kad dažnai šalia mažamečių rūko tie žmonės, kurie patys užaugo tokioje aplinkoje. „70 proc. vaikų dėl pasyvaus rūkymo susiduria su sveikatos sutrikimais, o vaikams, kurie dažnai būna prirūkytose patalpose, tikimybė susirgti plaučių ligomis išauga net 50 proc. Pasyvus rūkymas vaikams gali iššaukti tokias ligas, kaip astma, bronchitas, plaučių uždegimas, įvairios kvėpavimo takų ir infekcinės ligos ar net vidurinės ausies uždegimas. Kalbant apie kūdikius, jų aplinkoje apskritai neturėtų būti rūkoma - jie yra itin pažeidžiami, o pasyvus rūkymas gali būti net staigios kūdikių mirties sindromo priežastimi“, - įspėja gydytoja T. Volosevič.
Tabako toksinai motinos įsčiose, tiek dėl aktyvaus rūkymo, tiek dėl pasyvio dūmų poveikio, gali smarkiai paveikti vaisiaus vystymąsi. Kontaktas su cigarečių išskiriamomis nuodingomis medžiagomis padidina persileidimo, augimo sutrikimų ir mažo gimimo svorio riziką. Taip pat padidėja Staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) tikimybė pirmomis kūdikio gyvenimo savaitėmis ir mėnesiais. Be to, kyla didesnė dėmesio sutrikimų, elgesio problemų ir pažintinių gebėjimų sumažėjimo rizika.
Pasyvus rūkymas ir pažinimo funkcijos
Gydytoja taip pat patvirtina faktą, kad pasyvus rūkymas turi neigiamos įtakos vaikams, kai kalbame apie pažinimo funkcijų vystymąsi: „Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad cigarečių dūmuose esančios medžiagos veikia nervines ląsteles, dėl to gali sulėtėti vaikų vystymasis“.
Gydytoja T. Volosevič priduria, kad dėl cigarečių dūmuose esančių smalkių bei kitų toksinų poveikio vaikams, kurie dažnai būna šalia rūkančiųjų, trūksta deguonies. Savaime suprantama, kad tai turi įtakos jų gebėjimui susikaupti, darbingumui ir mokymosi rezultatams.
Pasyvaus rūkymo paplitimas ir alternatyvos
HBSC (Health Behaviour in School-aged Children) 2022-2023 m. tyrimas Lietuvoje rodo, kad net 24 proc. paauglių namuose arba artimiausioje aplinkoje yra veikiami pasyvio rūkymo. Lietuvos Higienos instituto 2023 m. duomenimis, šalyje vis dar apie 15 proc. gyventojų reguliariai susiduria su pasyviu rūkymu darbo vietose ar namuose. Tai ypač aktualu daugiabučiuose namuose, kur dūmai skverbiasi per ventiliacijos sistemas, langus ar balkonų sandūras. Lietuvoje apie 25 % suaugusiųjų rūko, o pasyvus rūkymas paveikia dar didesnį skaičių nerūkančiųjų.
Pastaruoju metu vis didesnį dėmesį reikia skirti ir vadinamosioms „alternatyvoms“ - kaitinamojo tabako gaminiams ir elektroninėms cigaretėms. 2023 m. „European Respiratory Journal“ moksliniame žurnale publikuotas tyrimas parodė, kad elektroninių cigarečių aerozolis daro neigiamą poveikį alveolių funkcijai net ir nerūkantiems asmenims, kurie įkvepia šį aerozolį aplinkoje. 2022 m. publikuotas tyrimas „BMJ Journals“ moksliniame žurnale taip pat atskleidė, kad pasyvus garinimas buvo susijęs su 40 proc. didesne bronchito simptomų ir 53 proc. didesne dusulio rizika tarp paauglių ir jaunuolių, net jei jie patys niekada negarino ir nerūkė. Elektroninėse cigaretėse esantis aerozolis gali turėti ultrasmulkių dalelių, aldehidų, metalų, kurie pasiekia plaučių giluminius audinius ir sukelia uždegimą. Pastebėtas panašus poveikis kaip ir pasyvaus tabako rūkymo atveju - bronchito simptomai, kvėpavimo takų pažeidimai, net ir astma nesergantiems asmenims.
Elektroninė cigaretė yra prietaisas, susidedantis iš 3 dalių: skysčiu užpildytos kasetės, kaitiklio bei baterijos. Nuspaudus mygtuką, įjungiamas kaitiklis, kuris šildo skystį, o šiam tapus garais, jie įtraukiami į plaučius. Elektroninės cigaretės būna vienkartinės (keičiamos vienkartinės kapsulės) arba daugkartinės (naudojamos pildyklės). Daugelyje parduodamų el. skysčių yra nikotino ir aromatinių medžiagų, taip vienu metu patenkinant fizinį nikotino poreikį bei teigiamai stimuliuojant dėl malonaus kvapo (daugelis e. 47 proc. el. cigarečių vartotojų naudoja vaisių skonio e. Mokslininkai teigia, kad e. cigaretės taip populiarėja tarp jaunimo dėl didelio skonių (kvapų) pasirinkimo.
Patyrę elektroninių cigarečių vartotojai dažniausiai įtraukia garus giliau, o prietaisą naudoja kur kas intensyviau, nei pradedantieji, todėl jų kraujyje nikotino kiekis yra didesnis ir beveik prilygsta susidarančiam rūkant įprastines cigaretes. Tyrimai rodo, kad augančiam organizmui nikotinas ir koncerogeninės medžiagos daro negrįžtamą žalą - žalingas poveikis smegenims, įskaitant pažintinius gebėjimus, bei raidą. El. cigarečių garai skiriasi nuo įprastinių cigarečių dūmų, nes juose nėra dervų. Elektroninių cigarečių vartojimo rizika žmonių, o ypač vaikų ir jaunimo sveikatai, kelia nerimą, nes vis dar nėra aiškios ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo pasekmės. Bet trumpalaikio jų rūkymo poveikio tyrimų rezultatai jau įspėja apie galimas grėsmes. Svarbu suprasti, kad elektroninių cigarečių sudėtyje esantis nikotinas sukelia priklausomybę.
Rūkymas automobilyje - neįvertintas pavojus
Gydytoja pastebi, kad dažniausiai prie vaikų rūko tie suaugusieji, kurie patys užaugo tokioje aplinkoje. Tačiau, priešingai nei daugelis mano, su pasyvaus rūkymo problema vaikai dažniausiai susiduria ne tik namuose, bet ir automobilyje, jeigu jame rūko vienas iš tėvų.
„Suaugusieji kartais nesusimąsto, jog rūkydami mašinoje, kad ir prie atviro lango, savo artimuosius verčia kvėpuoti nuodingais cigarečių dūmais. Kitas dalykas, važiuojančioje mašinoje rūkydami žmonės galvoja, kad dūmai greit išsivėdins. Deja, yra ne visai taip. Pirmiausia, kol jūs rūkote, šalia sėdintys spėja prisikvėpuoti dūmų ir juose esančių sveikatai žalingų medžiagų, o kitas aspektas, apie kurį nesusimąstome, yra tas, kad toksiškos medžiagos susigeria į minkštus paviršius - sėdynes, kilimėlius, ir juose išlieka dar kurį laiką“, - teigia specialistė.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje kasmet dėl pasyvio rūkymo miršta daugiau nei 1,3 mln. žmonių. Cigarečių dūmuose esančios pavojingos medžiagos, tokios kaip dervos, nusėda ant gerklės, kvėpavimo takų, plaučių paviršiaus ir žudo jų audinių ląsteles. Kancerogenai, vėžį sukeliantys medžiagos, lemia ląstelių DNR pakitimus ir nekontroliuojamą jų dalijimąsi. Rizika susirgti plaučių vėžiu rūkantiesiems yra iki 30 kartų didesnė nei nerūkantiems.
Verta paminėti cigaretei degant išsiskiriantį anglies monoksidą. Smalkėmis dar dažnai vadinama medžiaga patekusi į organizmą išstumia iš kraujo hemoglobino deguonies molekules. Kuo daugiau kenksmingų medžiagų į organizmą patenka, tuo žala didesnė. Tai galioja ne tik patiems rūkantiems, bet ir būnantiems šalia. Dėl to itin pavojinga būti prirūkytose uždarose patalpose, kur dūmų koncentracija yra didelė. Deja, tačiau būtent tokia pavojinga aplinka dažnai tampa namai, automobiliai, kuriuose kartu su rūkančiaisiais važiuoja ir nerūkantys. Patalpų vėdinimas pavojų gali tik šiek tiek sumažinti, tačiau visai jo nepašalina. Dalis kenksmingų medžiagų ne tik lieka ore, bet ir įsigeria į įvairius paviršius - baldų apmušalus, kilimus, užuolaidas, tapetus. Rūkyti balkone ar vonios kambaryje taip pat nerekomenduotina.
Vienintelis užtikrintas būdas apsaugoti savo artimuosius - nerūkyti šalia jų, atsisakyti rūkymo uždarose patalpose. Jei visgi patalpose buvo rūkoma anksčiau, patalpas reikėtų kuo geriau išvėdinti, o visus įmanomus paviršius nuvalyti. Gali būti verta pasvarstyti ir apie kilimų, užuolaidų ar netgi baldų pakeitimą. Žinoma, pačiam rūkančiajam taip pat vertėtų pasvarstyti apie žalingo įpročio atsikratymą.
Teisinė bazė Lietuvoje ir kovos su pasyviu rūkymu priemonės
Lietuvoje per pastaruosius metus tabako kontrolės įstatymai gerokai išsivystė, siekiant apsaugoti nerūkančiųjų sveikatą. Štai pagrindinės Lietuvos teisės nuostatos, susijusios su pasyviu rūkymu:
- Tabako kontrolės įstatymas (1995 m., su vėlesniais pakeitimais): Šis įstatymas įvedė priemones, skirtas reguliuoti rūkymą viešosiose erdvėse, tokiose kaip restoranai, barai ir darbo vietos. Nuo 2007 m. draudžiama rūkyti uždarose viešosiose erdvėse ir darbo vietose, išskyrus specialiai tam skirtas rūkymo zonas, kurios atitinka griežtus ventiliacijos ir atskyrimo reikalavimus.
- Išplėsti apribojimai pagal naujausius pakeitimus: Per metus įstatymas buvo pakoreguotas, siekiant sustiprinti apribojimus. Dabar rūkymas uždraustas visose uždarose viešosiose erdvėse, taip pat tam tikrose lauko teritorijose, pavyzdžiui, sporto stadionuose, viešuosiuose paplūdimiuose ir lauko restoranuose. Be to, įstatymas draudžia rūkyti privačiuose automobiliuose, kai juose yra nepilnamečių.
- Visuomenės sveikatos kampanijos ir vykdymo užtikrinimas: Be teisinių priemonių, Lietuvoje vykdomos visuomenės sveikatos kampanijos, skirtos informuoti apie pasyvaus rūkymo pavojus ir skatinti laikytis nerūkymo įstatymų. Valdžios institucijos aktyviai užtikrina šių taisyklių laikymąsi, siekdamos apsaugoti pažeidžiamas grupes, įskaitant vaikus ir asmenis, sergančius kvėpavimo takų ligomis.
Svarbu užtikrinti, kad namų, darbo ir viešosios erdvės būtų nerūkymo zonos. Tai padės apsaugoti vaikus, šeimos narius ir kolegas nuo neigiamo poveikio sveikatai.
Patarimai, kaip mesti rūkyti ir apsaugoti artimuosius
Mesti rūkyti gali būti nelengva, ypač jei tai darote jau daugelį metų. Vis dėlto tai itin svarbus žingsnis norint pagerinti sveikatą, apsaugoti artimuosius ir pagerinti gyvenimo kokybę bei sutaupyti pinigų. Kad sustiprintumėte savo ryžtą, vadovaukitės šiais patarimais:
- Sudarykite sąrašą priežasčių, kodėl verta mesti rūkyti: geresnė sveikata, lengvesnis kvėpavimas, sveikesnė oda ir plaukai, finansinė nauda ir, svarbiausia, artimųjų apsauga nuo pasyvaus rūkymo.
- Išsikelkite aiškius ir realius tikslus: užuot bandę viską mesti iš karto, galite palaipsniui mažinti cigarečių skaičių. O jei tai pasirodytų dar sunkiau nei visiškai mesti iš karto, drąsiai rinkitės šį kelią.
- Pasidalykite savo planu su šeima ir draugais: paprašykite jų pagalbos ir palaikymo. Taip pat galite prisijungti prie palaikymo grupių, kur žmonės susiduria su panašiais iššūkiais ir palaiko vieni kitus.
- Užsiimkite veiklomis, kurios atitrauktų dėmesį nuo cigarečių: rinkitės veiklą, kuri padeda ir kūnui, ir protui, sportas, joga, meditacija ar kita mėgstama veikla.
- Supraskite, kad atkryčiai gali nutikti: nesėkmė nėra galutinis taškas. Iš kiekvieno nuklydimo galima pasimokyti ir tęsti toliau. Gyvenime galima suklupti, bet visada įmanoma atsitiesti.
- Švęskite kiekvieną pasiektą etapą: apdovanokite save, ypatinga vakariene, dovana ar mažu malonumu po savaitės, mėnesio ar kelių mėnesių nerūkymo.
Yra ir alternatyvių metodų, padedančių mesti rūkyti. Pavyzdžiui, laserOstop yra be vaistų ir be cheminių medžiagų pagrįstas metodas, padedantis mesti rūkyti. Jis naudoja lazerio technologiją, pagrįstą fotobiomoduliacija. Ši technika taikoma jau daugiau nei trisdešimt metų ir išsiskiria tuo, kad yra veiksminga, neinvazinė ir visiškai neskausminga. Ji leidžia žmonėms lengviau mesti rūkyti be svorio priaugimo, nuotaikų svyravimų ar šalutinio poveikio.
Šiuo metodu laserOstop specialistas stimuliuoja tam tikrus refleksinius taškus, esančius išorinėje ausies dalyje. Šie taškai yra susiję su nervų sistema, atsakinga už priklausomybę nuo tabako apskritai ir nuo nikotino konkrečiai. Technika veikia ne tik fizines priklausomybės priežastis, bet ir padeda atkurti uoslę bei skonio pojūtį, kurie dažnai būna nusilpę rūkant.