Europos žmogaus teisių konvencija ir pagalbinis apvaisinimas Lietuvoje
Europos žmogaus teisių konvencija ir pagalbinis apvaisinimas Lietuvoje
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, kasmet vis daugiau porų patiria vaisingumo problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kas šešta pora pasaulyje susiduria su vaisingumo problemomis. „Pastaruoju metu sumažėjęs vaisingumas yra ne tik Lietuvos, bet ir apskritai išsivysčiusių pasaulio šalių, ypač Europoje, problema. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad šeimos planuojamos vis vėliau. „Praėjusio amžiaus dešimtame dešimtmetyje moterys gimdė būdamos 22-ejų, o dabar planuojančiųjų šeimą ir gimdančiųjų vidurkis panašėja į Europos - siekia 30-31 metus“, - teigia akušerė-ginekologė Akvilė Vilkaitienė.
Dabartinė situacija Lietuvoje susiduriama su daugybe iššūkių, sprendžiant nevaisingumo problemas. Nors skelbiame susirūpinimą gimstamumo mažėjimu, mūsų įstatymai yra apriboję teisę naudotis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis daliai žmonių, kurie nori ir gali turėti vaikų. „Tikroji problema yra ta, kad žmonės negali valstybiniuose centruose atlikti visų reikiamų tyrimų, kurie būtų finansuojami ligonių kasų. Kita problema - nustatyta 42 metų amžiaus riba, iki kurios gali būti kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo procedūros. „Kai kurioms 35 metų pacientėms jau yra menopauzė, o kitų ir sulaukus 48-erių puikiausi hormoniniai tyrimai“, - teigia Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje buvo priimtas 2016 m., o pradėjo veikti 2017-ųjų pavasarį. Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir su ja gyvenančio sutuoktinio ar partnerio lytines ląsteles, išskyrus tam tikrus atvejus. Tai kelia susirūpinimą, nes „Nors skelbiame susirūpinimą gimstamumo mažėjimu, mūsų įstatymai yra apriboję teisę naudotis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis daliai žmonių, kurie nori ir gali turėti vaikų. To nėra normaliose išsivysčiusiose Vakarų valstybėse, Baltijos šalyse. Politikai šaukia, kad rūpinasi problema, bet žeminamai sako, jog kaltos „išpuikusios ir nežinia ko norinčios“ moterys. Valstybė kaltina kitus, pati nepasižiūrėdama į veidrodį“, - tvirtina Laisvės partijos narė Morgana Danielė.
Įstatymo spragą teigia jaučiantys ir vaisingumo specialistai. „Apie 50 procentų porų, kurios kreipiasi, yra nesusituokę asmenys. Vadinasi, mes negalime atlikti pagalbinio apvaisinimo. LR Konstitucija garantuoja teisę visiems gauti prieinamą gydymą. Tokiu atveju nesusituokusių porų teisės galimai pažeidžiamos nurodant pačiai valstybei“, - sako Vaisingumo centro vadovė G. Bogdanskienė. Akušerė-ginekologė A. Vilkaitienė antrina: „Kas savaitę susiduriame su poromis, kurių interesų dabartinis reguliavimas neatitinka, ir jos tarsi išmetamos už borto. Todėl reikia ieškoti sprendimų, kaip galėtume ir nesusituokusioms poroms pagelbėti eiti pagalbinio apvaisinimo keliu, nesudarydami didelių formalių kliūčių“.
Dėl šių apribojimų daugelis lietuvių renkasi keliauti į Latviją. „Ne paslaptis, kad pacientai dažniausiai vyksta į Latviją, kur apribojimai yra šiek tiek laisvesni, šeimos nebūtinai turi būti susituokusios, pagalbinis apvaisinimas galimas vienišoms moterims. Šalies biudžetas netenka už tokią paslaugą gaunamų pinigų, o galutinis rezultatas lieka tas pats - pacientai grįžta turėdami teigiamą rezultatą, nėštumas sekamas Lietuvoje. Tik iki tol reikia nueiti kryžiaus kelius. Jeigu mums iš tiesų rūpi demografija ir norime, kad žmonės gimdytų vaikus, reikėtų bandyti rasti visiems naudingus sprendimus“, - kalba A. Vilkaitienė.
Vaisingumo klinikos vadovė G. Bogdanskienė taip pat atkreipia dėmesį į partnerystės įstatymo reikšmę: „Kai Seime svarstoma priimti partnerystės įstatymą, visi akcentuoja tik homoseksualias poras, bet tas pats įstatymas būtų taikomas ir heteroseksualioms poroms. „Tos pačios nesusituokusios poros ar vienišos moterys dažniausiai yra pasiruošusios tapti tėvais ir turi tokias pat reprodukcinės sveikatos teises kaip ir susituokę asmenys. „Įstatyme numatyta, kad pagalbinį apvaisinimą gali darytis moterys, kurios turi partnerystę patvirtinančius dokumentus.“
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, jog valstybės privalo užtikrinti, kad įstatymai dėl reprodukcinių, sveikatos paslaugų nepažeistų lygiateisiškumo principų. Tai reiškia, kad apribojimai, taikomi pagalbinio apvaisinimo paslaugoms, turi būti proporcingi ir pagrįsti.
Viena iš svarbių etinių ir teisinių diskusijų pagalbinio apvaisinimo srityje yra susijusi su embrionų kūrimu ir jų likimu. „Laboratorijų metodai kelia daug neatsakytų klausimų, o vienas svarbiausių yra tas, kad sukuriama daugiau embrionų, nei implantuojama į moters gimdą. Jie užšaldomi, jų galiojimo laikas yra ribotas, ir neaišku, kaip su jais elgtis. Ar embrionas jau yra asmuo? Genetiškai žiūrint - taip, tokios žmogiškos būtybės niekada nėra buvę ir niekada daugiau nebus“, - teigia G. Bogdanskienė.
Psichoterapeutas Gintautas Vaitoška išreiškia susirūpinimą dėl vaikų gerovės, kai vaikas pradėtas nesusituokusioje poroje. „Vaikas yra Dievo dovana ar bent turėtų būti. Ar gerai neleisti jam turėti tėvą? Yra žinoma, kad nesusituokusios poros išsiskiria keliolika kartų dažniau nei susituokusios, taip pat kelia riziką vaiko gerovei. Geriausiai vaikai užauga susituokusių ir neišsiskyrusių biologinių tėvų šeimoje. Realybė šiuo atžvilgiu nelabai gailestinga „netradicinėms“ gyvenimo sanklodoms, tačiau nebūtinai: pasistengti susituokti ir neišsiskirti yra gerai ne tik vaikams, bet ir taip besistengiantiems tėvams. Tarptautinė Vaiko teisių konvencija yra dar gailestingesnė: leidžiant įstatymus vaiko globos tema svarbiausia yra vaiko interesai.“
Tarptautinė Vaiko teisių konvencija pabrėžia, kad priimant įstatymus dėl vaiko globos, svarbiausia yra vaiko interesai. Tai reiškia, kad sprendimai, susiję su pagalbinio apvaisinimo procedūromis, turėtų būti priimami atsižvelgiant į būsimo vaiko gerovę.
Diskusijos dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų tęsiasi. Nors kai kurie politikai ir visuomenės atstovai išreiškia nuogąstavimus dėl galimų neigiamų pasekmių, kiti pabrėžia būtinybę užtikrinti lygiateisiškumą ir prieinamumą prie šių svarbių medicininių paslaugų. Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto kritika paskatino daugelį Europos valstybių atsisakyti įstatymuose įtvirtintos lytinių ląstelių donorų anonimiškumo privilegijos. Taigi, ši tendencija praktiškai konsolidavosi, ir būtų tik laiko klausimas, kada po Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto ataskaitos dėl vaiko teisių padėties Lietuvoje mūsų įstatymų leidėjas būtų priverstas spręsti šią problemą“, - sako prof. dr. Jonas Juškevičius.
Šiuo metu Lietuvoje nėra registro, kuris tiksliai apskaičiuotų nevaisingų asmenų skaičių. Privačių klinikų medikai renka savo duomenis, tačiau jais nesidalina. Todėl tikslus nevaisingų porų skaičius šalyje nėra žinomas.
Pasaulyje per metus atliekama daugiau nei pusantro milijono pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklų, po kurių gimsta daugiau kaip 350 tūkst. vaikų. Šios procedūros suteikia vilties daugeliui porų, negalinčių susilaukti vaikų natūraliu būdu.
Kaip veikia IVF | Vaisingumo istorija | BBC Žemės mokslas
tags: #europos #zmogaus #teisiu #konvencija #pagalbinis #apvaisinimas