Kalės nėštumas yra svarbus ir jaudinantis etapas tiek pačiai kalytei, tiek jos šeimininkui. Šiame straipsnyje aptarsime nėštumo požymius, diagnostiką, priežiūrą ir kitus svarbius aspektus, su kuriais gali susidurti gyvūnų augintojai.

Nėštumo trukmė

Šuns nėštumas trunka apie 2 mėnesius, tiksliau apie 58-63 dienas. Vidutinė šuns nėštumo trukmė yra nuo 58 iki 68 dienų, tačiau dažniausiai ji trunka apie 63 dienas nuo apvaisinimo momento. Pasibaigus šiam laikotarpiui, kalė atsiveda šuniukus. Tai yra pakankamas laikotarpis jiems išsivystyti ir būti sveikiems.

Svarbu paminėti, kad šis laikotarpis gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo veislės, šuns amžiaus, fizinės būklės ir net nuo ankstesnių gimdymų. Mažesnių veislių kalės dažnai atsiveda šuniukus šiek tiek anksčiau, tuo tarpu didesnių veislių nėštumas gali trukti ilgiau. Be to, skaičiuojant nėštumo dienas, dažnai daromos klaidos - skaičiuojama nuo poravimosi, tačiau realiai tiksliau būtų skaičiuoti nuo ovuliacijos, kurią tiksliai nustatyti galima tik veterinaro pagalba (pvz., atliekant progesterono testą). Kartais gali pasitaikyti „netikslus“ apsivaisinimas - kai kalė poruojasi kelias dienas iš eilės, tad apvaisinimas įvyksta vėliau nei tikėtasi.

Pirmieji Nėštumo Požymiai

Atpažinti pasikeitusią keturkojo būklę nėra lengva. Jei kalė yra nėščia, simptomai ne visada pasireiškia iš karto, todėl savininką tai gali net nustebinti. Tačiau yra keletas požymių, kurie gali padėti įtarti, kad jūsų augintinė laukiasi:

• Spenelių padidėjimas ir rausvėjimas: Vienas pirmųjų ir lengviausiai pastebimų ženklų - patinę, labiau išryškėję speneliai. Jie tampa tamsesni, šiltesni, jautresni liečiant.
• Elgesio pokyčiai: Kai kurios kalės tampa meilesnės, ieško daugiau kontakto su šeimininku, o kitos - priešingai - tampa uždaresnės, daugiau ilsisi, vengia triukšmo. Taip pat gali pasireikšti lizdo ruošimo elgsena - kalytei norisi gulėti tam tikroje vietoje, nešti ten daiktus, apklotus. Kalė gali tapti ramesnė nei prieš tai, daugiau miegoti, judesiai taps ne tokie spontaniški.
• Apetito svyravimai: Nėštumo pradžioje kai kurios kalės tampa išrankesnės arba visai nenori ėsti, o vėliau apetitas ženkliai padidėja. Kalė gali atrodyti abejinga. Gali būti, kad nenorės ėsti, kurį laiką ją gali pykinti. Tokiu atveju, per dieną ją reikia šerti įvairiu maistu. Jeigu ji atsisako įprasto maisto, bet noriai priima skanėstus - tai gali būti pirmas signalas apie hormoninius pokyčius.
• Energijos sumažėjimas: Pirmosiomis savaitėmis kalė gali būti mieguista, judėti mažiau nei įprastai. Tai natūrali organizmo reakcija į hormonų pokyčius ir didėjančią apkrovą.
• Svorio padidėjimas ir pilvo apimtis: Nors šis požymis pasireiškia tik nėštumui įsibėgėjus, jis yra vienas ryškiausių. Svarbu nepainioti to su persivalgymu - jei pilvas didėja net ir esant normaliam maitinimui, tai gali būti signalas apie kalės nėštumą. Kalės nėštumas pradedamas pastebėti tik penktą savaitę, nes tada jos pilvo apimtis padidėja.
• Dažnesnis savęs laižymas ir spenelių patinimas: Kalė pradeda dažniau save laižyti, o speneliai patinsta.
• Abejingumas ir pykinimas: Kalė gali atrodyti abejinga ar patirti rytinį pykinimą, kuris susijęs su hormonų pakitimais arba gimdos tempimu ir išsipūtimu.
• Temperatūros pokyčiai: Likus 12 - 24 valandoms iki gimdymo rektalinė temperatūra gali sumažėti nuo 38,33 iki 36,66 °С.

Iš pradžių nėštumas gali pasireikšti kaip kalės noras daugiau ilsėtis ir vengti fizinio krūvio. Ankstyvieji šuns nėštumo elgesio pokyčiai - nėštumo pradžioje kalė gali tapti ramesnė ir mažiau aktyvi nei įprastai. Pilvo padidėjimas kalės nėštumo metu - po kelių savaičių pastebėsite, kad kalės pilvas pradeda didėti. Šiuo metu kalė patiria tiek fizinius, tiek emocinius pokyčius, kurie padeda jos kūnui pasiruošti būsimiems šuniukams. Kalės nėštumo metu svarbu stebėti jos būklę ir elgesį, nes tam tikri požymiai gali rodyti sveikatos problemas arba komplikacijas.

Nėštumo Diagnostika

Norint patvirtinti nėštumą, rekomenduojama kreiptis į veterinarijos gydytoją. Jis gali atlikti šiuos tyrimus:

• Apčiuopa: Patyrę žmonės (veisėjai ir veterinarai) gali atsargiai apčiuopdami nustatyti ar kalė nėščia.
• Ultragarsinis tyrimas: Ultragarsinis tyrimas atliekamas 21-24 nėštumo dieną. Ultrasas aiškiai parodo vaisius. Šis tyrimas yra patikimas, nesukelia diskomforto kalei bei neturi šalutinio poveikio. Informatyviausias tyrimas daromas apie 35-40 dieną, tačiau labai patyrusi echoskopuotojo akis, ir jei kalytė nėra labai stambi, gali pastebėti ir 28-ą dieną. Nuo 21 dienos po poravimosi galima aiškiai matyti vaisius.
• Rentgeno tyrimas: Vėlesniu nėštumo metu (7 savaitės) veterinarai rekomenduoja, ypač didelių vadų, atlikti rentgeno tyrimus.

Kraujo tyrimai gali parodyti hormoninių pokyčių lygį. Elgesio ir fizinių pokyčių dinamika: tikro nėštumo atveju jie progresuoja nuosekliai.

Priežiūra Nėštumo Metu

Tinkama priežiūra nėštumo laikotarpiu yra gyvybiškai svarbi tiek kalytei, tiek būsimiems šuniukams. Nors šuns nėštumas dažnai vyksta sklandžiai, net ir patyrusioms augintinėms gali prireikti papildomo dėmesio, ypatingos mitybos bei poilsio.

Mityba

Pirmoje nėštumo pusėje kalės neturi ypatingų maisto reikalavimų, tačiau jis turi būti visiškai subalansuotas pridedant vitaminus ir mineralus. Nėštumo metu keičiasi medžiagų apykaita, padidėja energija, todėl taisyklingai subalansuotas maistas motinai ir vaisiui yra būtinas. Antroje nėštumo pusėje labai svarbu stebėti į nėščios kalės organizmą su maistu patenkančias maistingas medžiagas (baltymų, mineralų). Jei jūsų "mergaitės" racioną sudaro sausas maistas - pereikite prie nėščių ir maitinamų kalių maisto, pridėkite folio rūgštį, to pilnai pakaks, norint aprūpinti kalę visomis maistingomis medžiagomis. Jei šuo ėda natūralų maistą, tai būtinai reikia pridėti vitaminų ir mineralų kompleksus, t.y. vitaminų poreikis šiuo laikotarpiu padidėja 2-2,5 kartų. Nuo antrojo nėštumo mėnesio pradėkite kalę šerti mažiems šuniukams skirtu ėdalu. Jame yra daugiau baltymų, jis yra riebesnis už suaugusiems šunims skirtą pašarą. Dienos normą padidinkite ir ją išdalinkite į daugiau kartų. Būdamas pilve šuniukas maitinasi motinos organizme esančiomis maisto medžiagomis ir jei besiformuojančiam vaisiui maistingų medžiagų nepakanka, jis jas atima iš motinos.

Atsargumas ir ramybė

Pasistenkite be reikalo nejaudinti savo "mergaitės", nereikėtų jos ilgai vežti automobilyje, eiti į svečius. Jokiu būdu neleiskite savo augintiniui šokti nuo aukštų vietų. "Mamytę" reikia kelti atsargiai ir lėtai, laikant iš apačios už liemens ir glaudžiant prie savęs.

Higiena

Nėščios kalės higieniška apžiūra turi būti atliekama kasdien, valyti kailį, stebėti odos paviršių. Antroje nėštumo pusėje kalei iš gimdos gali pasirodyti gleivėtos išskyros, kurias ji išsilaižo, bet jei ji pati to nedaro, reikia išskyras nuplauti švariu vandeniu.

Vaistai ir dehelmintizacija

Netgi prieš poruodami kalę neduokite jai jokių vaistų, o nėščiai kalei tokius vaistus skiria veterinaras ir tik kraštutiniu atveju. Jei jūsų kalė prieš poruojantis nebuvo dehelmintizuota (naikinamos parazitinės kirmėlės), tai šį procesą reikės atidėti ir daryti praėjus 2 savaitėms po gimdymo.

Pasivaikščiojimai

Suteikite savo "mergaitei" galimybę atlikti savo reikalus namie, tai reiškia, kad paskutinėmis nėštumo savaitėmis jai sunku kentėti ir laukti pasivaikščiojimo. Bestorėjančiai būsimai mamytei gali tapti sunku laikytis įprasto pasivaikščiojimų režimo, todėl eikite į lauką dažniau, bet po trumpiau, labai nenuvargindami jos. Tačiau nepamirškite, kad besilaukiančiai kalei labai svarbu pakankamai judėti. Kuo stipresnė ji bus, tuo lengviau pagimdys šuniukus. Tik neleiskite jai šokinėti, šėlti su kitais šunimis, stenkitės nekeliauti su ja automobiliu.

Guolis

Prieš pat gimdymą, pasirūpinkite patogia, ramia ir šilta vieta, be skersvėjų, patogiu priėjimu. Jūsų augintinis turi priprasti prie šios vietos.

Pasiruošimas Gimdymui

Nors jūsų kalytė nėštumą ir šuniavimąsi turėtų įveikti savarankiškai, jūsų buvimas šalia ir raminantys žodžiai turėtų ją nuraminti; dėl to drąsiau galėsite įsikišti, jei nutiktų kas nors netikėta. Galite pastebėti, kad nėštumo pabaigoje kalė ieško ramios vietos, kur galėtų atsivesti šuniukus. Galite jai padėti, įtaisydami „lizdą“ nuošalioje ir šiltoje vietoje. Dažniausiai kalės apsišuniuoja sklandžiai ir jums kištis nereikėtų. Vis dėlto esant kai kuriems ženklams, pavyzdžiui, dėl pakitusios išskyrų spalvos ar mamos stanginimosi neatsivedant šuniukų, galime įtarti komplikacijas. Pastebėję juos ar nerimaudami dėl bet kokių kitų dalykų, susisiekite su veterinaru.

Gimdymo pradžia dažnai prasideda ne staiga, o iš anksto apie save praneša per įvairius signalus, kuriuos svarbu mokėti atpažinti:

• Kūno temperatūros kritimas: Vienas tiksliausių ženklų, kad gimdymas prasidės per artimiausias 12-24 valandas, yra kūno temperatūros kritimas. Matuokite ryte ir vakare kalės rektalinę temperatūrą - likus parai paparastai ji krenta 1-2 laipsniais, o prieš pat gimdymą vėl pakyla.
• Lizdo ruošimas ir elgesio pokyčiai: Kalė darosi nerami, tarsi nerastų vietos, ir greičiausiai atsisakys gultis į jai paruoštą guolį, tankiau nei įprasta lekuoja, gali pradėti drebėti. Kalė gali pradėti kasinėti guolį, tempti į jį žaislus ar audinius, būti nerami, sekioti jus iš paskos arba, atvirkščiai, slėptis nuo dėmesio.
• Sumažėjęs apetitas arba jo visiškas dingimas: Artėjant gimdymui, daugelis kalių nustoja ėsti. Dažnai prieš šuniavimąsi kalė atsisako ėsti - šiuo atveju neverskite jos tai daryti.
• Gausesnės makšties išskyros: Išskyros gali būti skaidrios ar šiek tiek gleivingos - tai rodo, kad gimdos kaklelis atsiveria. Jei išskyros tampa tamsios, nemalonaus kvapo ar kruvinos - būtina skubiai kreiptis į veterinarą. Atidžiai stebėdami kalytę galite pastebėti „nueinančius” gleivių kamščius - rausvai balkšvą skystį.
• Sąrėmiai ir gimdymo pradžia: Kai prasideda reguliarūs pilvo susitraukimai, kalytė dažnai atsigula, dažnai kvėpuoja, gali cypauti ar inkšti. Tai ženklas, kad šuniukai jau pakeliui. Kartais pirmiau atsiranda išoriškai matomi sąrėmiai, o vandenys nubėga likus 15 min. Iki gimdymo pradžios arba gimstant pirmajam šuniukui.

Suteikite savo "mergaitei" galimybę atlikti savo reikalus namie, tai reiškia, kad paskutinėmis nėštumo savaitėmis jai sunku kentėti ir laukti pasivaikščiojimo. Prieš pat gimdymą, pasirūpinkite patogia, ramia ir šilta vieta, be skersvėjų, patogiu priėjimu. Jūsų augintinis turi priprasti prie šios vietos. Pasiruošimas gimdymui - ne mažiau svarbi nėštumo dalis. Užtikrinkite, kad šalia būtų reikalingos priemonės (švarūs rankšluosčiai, dezinfekantas, veterinaro numeris) ir sukurta jauki aplinka.

Netikras Nėštumas (Pseudonėštumas)

Netikras nėštumas, taip pat žinomas kaip iliuzinis nėštumas ar pseudo-nėštumas, yra šunų ir rečiau kačių būklė, kuri pasireiškia nesterilizuotoms patelėms (nepriklausomai nuo to ar jos buvo sukergtos, ar ne) pasireiškiant kai kuriems arba visiems tipiškiems nėštumo požymiams, kuomet jos tikrai yra nevaikingos. Simptomai paprastai pasireiškia maždaug 1 ar 2 mėnesių po rujos pabaigos.

Tariamo nėštumo metu kalės elgesys yra panašus, kaip ir esant tikram nėštumui. Ji neša žaislus į savo būdelę ir taip pasiruošia mažylių atėjimui į pasaulį. Tai normalu, nes šuo, kaip ir žmogus, turi motinos instinktą. Pieno liaukos yra išsiplėtusios, kartais jose atsiranda pieno.

Pagrindiniai tariamo nėštumo požymiai:

• Spenelių padidėjimas ir net pieno išsiskyrimas
• Lizdo ruošimas, žaislų „maitinimas“
• Padidėjęs apetitas arba nuotaikų kaita
• Nerimas, susidomėjimas guoliu, gynybinis elgesys

Ši būsena dažniausiai praeina savaime per kelias savaites, tačiau gali būti labai varginanti tiek fiziškai, tiek emociškai. Kai kuriais atvejais veterinarai gali skirti hormoninį gydymą ar rekomenduoti sterilizaciją, kad išvengtų tokių epizodų ateityje.

Kaip atskirti nuo tikro nėštumo?

• Ultragarsas: Nuo 21 dienos po poravimosi galima aiškiai matyti vaisius.
• Kraujo tyrimai: Gali parodyti hormoninių pokyčių lygį.
• Elgesio ir fizinių pokyčių dinamika: Tikro nėštumo atveju jie progresuoja nuosekliai.

Tariamas nėštumas nėra pavojingas, tačiau jis rodo, kad organizmas reaguoja į hormonų disbalansą. Todėl jei nesate tikri, ar tai tikrai šuns nėštumas, visada verta pasitarti su specialistu - tai padės išvengti streso ir tinkamai pasiruošti ateičiai.

Kada Kreiptis Į Veterinarijos Gydytoją?

Apsilankymas pas veterinarą padės užtikrinti, kad vaikinga patelė yra pakankamai sveika, jog nėštumas gerai vystytųsi ir kad bet kokios galimos komplikacijos būtų kuo ankščiau pastebėtos. Kuomet veterinaras surinks detalią informaciją apie jūsų augintinio sveikatą, reikės atlikti diagnostines procedūras, kurios atliekamos įprastos apžiūros metu: matuojama temperatūra, pulsas, kvėpavimo dažnis, įvertinama dantenų spalva, bendra kūno būklė, o taip pat gali prireikti papildomų diagnostinių tyrimų, tokių kaip kraujo tyrimas ar šlapimo analizė.

Jei manoma, kad jūsų gyvūnas laukiasi palikuonių veterinarijos gydytojui gali prireikti atlikti pilvo ertmės echoskopiją. Atliekant echoskopiją nėštumas gali būti pastebimas nuo maždaug nuo 3 savaitės po apvaisinimo, yra galimybė įvertinti kiek vaisių yra gimdoje, jų širdies darbą (tokiu būdu galima apžiūrėti ar visi vaisiai yra gyvi, ar jie gerai jaučiasi).

Kreipkitės į veterinarą, jei pastebite bet kokius nerimą keliančius simptomus, tokius kaip:

• Apetito praradimas
• Vėmimas
• Apatja
• Nenormalios išskyros iš makšties
• Kiti neįprasti elgesio pokyčiai

Jei jūsų kalė laukiasi arba pastebite galimo neštumo požymius, nedelskite - registruokitės pas veterinarijos specialistus. Laiku suteikta profesionali pagalba gali išgelbėti jūsų augintinės ir jos šuniukų gyvybę.

Šunų Veisimas: Svarbūs Aspektai

Kalės kergimas dėl sveikatos, t. y. manymas, jog kalę reikėtų sukergti nors vieną kartą, tai apsaugotų nuo susirgimo vėžiu ir pan., yra klaidingai skleidžiamas gandas. Taip pat nesąmonė yra tai, kai augintinės šeimininkas pareiškia “noriu, kad mano šuo patirtų motinystės džiaugsmą”, “mano kalytė, nors ir neveislinė, turi teisę į motinystę”. Reikėtų priminti, kad net ir laukiniame pasaulyje tik patys stipriausi, vikriausi, gudriausi susilaukia palikuonių, nes natūrali atranka yra žiauri, o išgyvena tik geriausi. Nusprendę sukergti kalytę, žinokite, kad stipriai rizikuojate jos sveikata. Ji gali nugaišti gimdymo metu arba netrukus po to, ir tai nėra tokie jau reti atvejai, o Jūs net neturėsite laiko savo sielvartui, nes kiaurą parą turėsite rūpintis likusiais cypsinčiais našlaitėliais.

Kalei būtina ypatinga priežiūra - maitinimas, papildai, dažnesnis vedžiojimas į lauką (gimda spaudžia šlapimo pūslę), reguliarus pauodegį apiplovimas (stora kalė negalės susriesti ir susitvarkyti pati), galimas šlapimo nelaikymas. Taip pat žinokite, jog kalei gimdymas ne visada būna sklandus, gali prireikti Cezario pjūvio (po narkozės kalės elgesys neprognozuojamas - gali nepripažinti šuniukų), kalė gali išsigąsti, rėkti iš skausmo ir baimės, įkasti bandančiam jai padėti žmogui.

Būna šuniukų apsigimimų (galūnių trūkumai, nesuaugusi pilvo siena - iškrenta žarnos, kaukolės išvarža - išvirtusios į išorę smegenys). Kalės nėštumas vidutiniškai trunka 59-72 dienas.

Nepageidaujamas nėštumas - viena iš dažniausių ginekologinių problemų, dėl kurių gyvūnų savininkai kreipiasi į veterinarijos gydytojus. Ši situacija dažniausiai užklumpa netikėtai ir neplanuotai, kai rujojanti kalė pabėga arba nepavyksta jos apginti nuo įkyraus gerbėjo, kai nėra galimybės auginti šuniukus, kai veislinė kalė susikergia su beveisliu patinu, kai turėti palikuonių kalė negali dėl sveikatos sutrikimų. Nepatogu yra tai, kad nustatyti, ar kalė tikrai apsivaisino, anksčiausiai įmanoma tik nuo 21 iki 27 nėštumo dienos atliekant ultragarsinį tyrimą (šis tyrimas yra patikimas, nesukelia diskomforto kalei bei neturi šalutinio poveikio). Nutraukti nėštumą galima medikamentiniu būdu (naudojant vaistus) arba chirurginiu būdu (šalinant gimdą ir kiaušides - kitaip sakant - kalė sterilizuojant). Nutraukimas šunims medikamentiniu būdu gali baigtis gimdos uždegimu - pyometra, tai rimtas susirgimas dažniausiai reikalaujantis gimdos šalinimo. Gali prasidėti kraujavimas iš gimdos, įvairūs hormoniniai sutrikimai, kiaušidžių cistos, kalėms gali būti sunkiau pastoti bei išnešioti jauniklius ateityje, gali išsivystyti nevaisingumas.

1. Itin retai, tačiau pasitaiko atvejų, kad patinai sukergia nerujojančias kales, ypač jei jos serga makšties gleivinės uždegimais, kurių metu išskiria patinus viliojantį kvapą. 2. Jei kalė rujos metu dingo kelioms valandoms, gali būti, kad ji nespėjo susikergti. Tačiau net jei kalė pabėgo su senbernaru, negalima atmesti galimybės, kad ji taps šuninga. 3. Nutraukiant nėštumą hormonais visada išlieka didelis gimdos uždegimo, o tuo pačiu ir nevaisingumo pavojus. 4. Gydymo hormonais geriau netaikyti pagyvenusioms, sergančioms kitomis lėtinėmis ligomis kalėms. Jei vis tik šis gydymo būdas yra pasirenkamas, jo metu ir keletą savaičių po to reikalinga gydytojo priežiūra, tai padės laiku pastebėti vaistų šalutinį poveikį. Sterilizuoti neveisiamas kales.

tags: #kaliu #nevaisingumas #piezastys

• Nauja socialinės infrastruktūros era Šiauliuose
• Kaip lipdymas iš molio padeda ugdyti vaikų kalbą
• Kaip išsirinkti tinkamą vaikiško fotelio užvalkalą
• Mokytis groti „Su gimimo diena“
• Ugdymas Šalčininkuose: lopšelis-darželis "Pasaka"