Vaiko globa: nuo institucinės prie šeimos ir socialinių pedagogų vaidmens
Vaiko globa: nuo institucinės prie šeimos ir socialinių pedagogų vaidmens
Vaiko globa - tai sudėtingas ir daugialypis reiškinys, apimantis ne tik teisinius, bet ir pedagoginius, psichosocialinius bei ekonominius aspektus. Ši tema aktuali kiekvienai visuomenei, siekiančiai užtikrinti tinkamą vaikų, netekusių tėvų globos, vystymąsi ir gerovę.
Vaiko globos samprata ir istorinė perspektyva
Vaiko globa šaltiniuose apibrėžiama įvairiai. L. Jovaiša aiškinamajame pedagogikos terminų žodyne vaiko globą vadina valstybine vaikų, dėl kurių nors priežasčių tėvų globos netekusių vaikų, teisių apsaugos ir auklėjimo forma. Vaikai auginami ir auklėjami kūdikių ir vaikų namuose, internatinėse mokyklose, padedama juos įsūnyti, įdukrinti, teikiama materialinė parama. Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatyme suformuluota vaiko globos sąvoka apima vaiko priežiūrą, auklėjimą bei asmeninių ir turtinių teisių bei teisėtų interesų atstovavimą ir gynimą. Svarbiausia, kad čia lygias teises tapti vaiko globėju įgyja fizinis asmuo (šeima) ir juridinis asmuo (šeimyna ir institucija).
Istoriškai, netekusių tėvų globos vaikų (ypač našlaičių) likimas jaudino visų Europos valstybių bendruomenes. Tokiems vaikams pirmiausiai ir buvo steigiami globos namai, kuriuose vaikai buvo prižiūrimi ir auklėjami. Kiekviena valstybė jau turi savitą globos įstaigų istoriją. Lietuvoje, 1991 metais atkūrus nepriklausomybę, buvo kritiškai analizuojama savo bei kitų kraštų patirtis ir kuriama savita globos sistema.
Vaiko globą galima apibūdinti ne tik kaip teisinį objektą, bet ir kaip socialinį. Pasak G. G. Kvieskienės, globos reiškinys atsirado susiskaldžius visuomenei į socialinius sluoksnius. Kai žmonės gyveno uždaromis grupėmis, vieni su kitais buvo susiję glaudžiais tarpusavio ryšiais, tol nebuvo poreikio išskirtinei globai ir labdarai. Žmonės pagal nerašytas taisykles, remdamiesi tradicijomis, padėdavo vieni kitiems nelaimėje, tad nebuvo būtinybės globą įforminti. Tačiau istorijos eigoje, diferencijuojantis visuomenei į interesų grupes, žmonės vis mažiau vadovavosi papročiais ir moralės normomis, geranoriškumo principu. Atsirado poreikis sukurti pagalbos sistemą silpniausiems visuomenės nariams ir ją įteisinti. Tad žmonių globa iš šeimos, giminės funkcijos tampa bendra tautos, valstybės funkcija. Pradeda kurtis įvairios organizacijos, įstaigos, kurios įgyvendina iškeltus globos tikslus ir uždavinius. Tad istoriniame kontekste globa iš „savaime suprantamos veiklos“ modernioje visuomenėje tapo kaip „duotybė“, kurią reglamentuoja įstatymai, tai yra, kad globa iš šeimyninio reikalo ilgainiui pasidarė viešo pobūdžio ir privaloma.
Žiūrint iš socialinio taško, globa yra žmonių tarpusavio santykių vaisius. Globos reiškinys apsprendžiamas ir ekonominių veiksnių. Dėl skurdo, bedarbystės, ekonominės krizės šeimos nebeįstengia arba nebenori rūpintis savo atžalomis ir palieka juos visuomenės globai. Tad globos sąvoką apsprendžia ir ekonominis aspektas, nes vienas iš globos uždavinių yra vaiko išlaikymas. Norint įgyvendinti vaiko globos paskirtį yra reikalingos lėšos.

Vaiko globos situacija Lietuvoje
Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, nemažai vaikų netenka tėvų globos. Statistika rodo, kad kiekvienais metais tokių vaikų padaugėja maždaug 3 tūkstančiais. Pagal Statistikos departamento duomenis, 2005 metais tėvų globos neteko 13,3 tūkst. vaikų. Nuo 2019 iki 2023 metų pradžios globos institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius sumažėjo nuo buvusių 2,4 tūkst. Šiuo metu Lietuvoje yra globojami per 5,8 tūkst. vaikų, 80 proc. arba daugiau nei 4,6 tūkst. iš jų gyvena šeimai artimoje aplinkoje. Į savo šeimą be tėvų globos likusius vaikus pakvietė daugiau kaip 3,7 tūkst. vaikų.
Didžioji dauguma visų vaikų globos namų auklėtinių kontingentas - tėvų globos netekę vaikai. Vaikų namų auklėtiniai turi daugiau kognityvinio vystymosi sunkumų, patiria emocinių sunkumų, jaučiasi psichologiškai nesaugūs, blogai socialiai adaptuoti, sulėtėjęs jų lytinės identifikacijos procesas.
Tiesa, kad vaikų globos institucijų dar yra, ir atsitinka taip, kad vaikas, paimtas iš šeimos, patenka į instituciją dėl įvairiausių aplinkybių. Dažnai būna, kad tiesiog nėra tinkamo globėjo, nes kiekvienas vaikas yra labai unikalus. Taip pat vaikų, paauglių psichiatrai, ypač regionuose, psichoterapeutai, psichologo paslaugos, paslaugos specialiuosius poreikius turintiems vaikams yra itin svarbios. Dėl šių paslaugų stygiaus kartais būna, kad žmonės nesirenka globos.

Socialinių pedagogų vaidmuo ir iššūkiai
Vaikų globos sistemos pokyčiai, deja, ne visada yra teigiami. Pastebima tendencija, kad vaikų globos centruose naikinami socialinių pedagogų etatai. Tai kelia susirūpinimą, nes socialiniai pedagogai atlieka itin svarbią funkciją, padėdami vaikams integruotis į visuomenę, spręsti psichologines ir socialines problemas.
Į DELFI kreipėsi vienos Ignalinos rajono mokyklų socialinis pedagogas, prašęs neminėti jo pavardės. Vyras persiuntė pranešimą, kuriame matyti, kad vienoje iš rajono mokyklų siūloma jo kolegai dirbti puse etato. Jam pačiam etatas paliktas, tačiau jo mokykloje logopedas, kurio ieškoma, nuo šiol dirbs tik puse etato. Vyras piktinosi, kad taupoma vaikų gerovės sąskaita, nors kiekvienais metais mokinių, kuriems reikia socialinės pagalbos, tik daugėja. „Kai prieš 15 metų pradėjau dirbti socialiniu pedagogu, mokykloje probleminių mokinių buvo 3 iš beveik 300, dabar kiekvienoje klasėje jų yra po 3-5, o mokinių mokykloje - beveik 200. Socialinės rizikos šeimų nemažėja, tokie aktualūs klausimai kaip patyčios, pagalba mokiniams, kurie susiduria su bendravimo problemomis, vaiko gerovė, pagalba vaikui, dabar nustumiami į antrą planą“, - piktinosi pašnekovas. Socialinis pedagogas teigė, kad esant tokiai situacijai pagalbą vaikams gauti bus sunkiau. „Ką reiškia 0,5 socialinio pedagogo etato? Tai reiškia, kad vaikui arba jo tėvams, globėjams, ištikus nelaimei, reikės laukti dieną-dvi kol jis bus darbe. Nuspręsta taupyti vaiko gerovę užtikrinančių specialistų sąskaita: socialinių pedagogų, logopedų, spec. pedagogų. Ar užtenka, kad ministerija sukurs naują savižudybių, patyčių prevencijos aprašą, instrukciją, kai realios pagalbos reikės laukti kelias dienas?“ - klausė jis.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas teigė, kad iš atostogų grįžę mokytojai būtent šiuo metu gauna įspėjimo lapelius apie būsimas savo darbo sąlygas. „Ten labai įvairių variantų pasitaiko: mažinamas krūvis, dažnai jis nurodomas ne tiksliai. Vyrauja chaosas, gauname daug nusiskundimų“, - sakė A. Navickas. Profsąjungos pirmininkas neatmetė, kad tos problemas, apie kurias rašė Ignalinos rajono socialinis pedagogas, yra tik pradžia. „Kiek žinau apie socialinių darbuotojų situaciją - finansavimas pereina į savivaldybes, kurios valdys administracinę ir pagalbos sistemą. Tai, kiek girdime, daug kur iki sausio niekas nesikeis, didelis mažinimas prasidės kaip tik nuo sausio“, - sakė A. Navickas.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša teigė nesuprantąs, kaip tokia situacija galėjo nutikti, ir siūlo darbuotojams kreiptis pagalbos telefonais arba į jį asmeniškai. „Negaliu suprasti, kodėl tokie dalykai vyksta, niekas nemažina jų skaičiaus ir finansavimo, man tai yra nesuprantama. Kviečiu kreiptis karštosiomis linijomis, arba rašyti man asmeniškai, ir pasiaiškinsime situaciją“, - sakė E. Jovaiša. Pasak jo, kartais problemų kyla dėl mokyklų direktorių sprendimų. „Įvedus etatinį apmokėjimą, labai daug priklauso nuo pačių direktorių, kaip jie nori matyti mokyklą. Jie ne visada padaro teisingus sprendimus. Neseniai teko aiškintis situaciją Šiaulių, Ignalinos rajonuose“, - sakė E. Jovaiša. Pasak jo, mikroklimatas mokyklose dėl pertvarkos neturi prastėti. „Mūsų vizijoje ir sapnuote nesapnuota apie tai. Skiriame papildomus pinigus kovai su patyčiomis, o dabar girdžiu, kad esą mažina etatus. Taip nebus“, - sakė E. Jovaiša.
Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas patikino, kad nuo rugsėjo 1-osios įvedus etatinį modelį, socialiniams pedagogams, kaip ir kitiems švietimo pagalbos specialistams, darbo užmokesčio sistema nesikeičia, kadangi jiems ir iki šiol būdavo apmokama pagal etatą. Nauja darbo užmokesčio sistema taikoma tiktai bendrojo ugdymo, profesijos ir neformaliojo švietimo mokytojams. „Nuo rugsėjo atsirado tiktai vienas pakeitimas skiriant pinigus švietimo pagalbai. Anksčiau dalis valstybės švietimo pagalbai skiriamų pinigų būdavo skiriama savivaldybei, o kita dalis - mokyklai. Siekiant daugiau savarankiškumo suteikti kiekvienai savivaldybei, kad ji galėtų ieškoti savo kontekstui tinkamiausio švietimo pagalbos modelio, ta lėšų dalis, kuri anksčiau buvo skiriama tiesiai mokyklai, nuo dabar bus skiriama savivaldybei, ir ji savo nustatyta tvarka visas švietimo pagalbas lėšas skirstys pati“, - teigė A. Varanauskas. Ministrės patarėjas patikino, kad su Ignalinos mokyklos vadovybe susisiekta, situacija sprendžiama. „Su minimos Ignalinos mokyklos vadove kalbėjome. Paaiškinome, kad tų pinigų ji šiuo metu savo mokykloje neturi, nes jie buvo perkelti į savivaldybę, o ši, nustačiusi tvarką, visas švietimo pagalbos lėšas ir paskirstys“, - teigė A. Varanauskas.
Svarbu ne ko mokai, o koks mokytojas esi | Gregory Chahrozian | TEDxAUA
Iššūkiai ir galimi sprendimai
Vaikų globos namuose gyvenančių vaikų socialinė integracija dažnai būna sudėtinga dėl kelių priežasčių: socialinė izoliacija, stigma, sunkumai kuriant prisirišimą. Be socialinių problemų, globos namuose gyvenantys vaikai dažnai patiria įvairias psichologines problemas: traumą, emocinius sunkumus, elgesio problemas, mokymosi sunkumus.
Viena iš priežasčių, kodėl vaikai patenka į globos įstaigas, yra ta, kad jiems netinkamos sąlygos šeimoje. Tačiau svarbu suprasti, kad dauguma vaikų, patenkančių į globos namus, yra patyrę trauminių įvykių, tokių kaip smurtas, nepriežiūra ar tėvų netektis. Šie išgyvenimai gali sukelti potrauminio streso sindromą (PTSS), depresiją, nerimą ir kitas psichologines problemas. Jiems gali būti sunku reguliuoti savo emocijas ir tinkamai išreikšti jausmus.
Nors bendras globojamų vaikų skaičius 2005-2006 m. laikotarpiu keitėsi nežymiai, tačiau procentine išraiška daugėja institucijose globojamų vaikų skaičius. Tai rodo, kad institucinė globa vis dar yra aktuali, tačiau siekiama pereiti prie šeimai artimos aplinkos.
Galbūt reikėtų keisti švietimo ar kitus įstatymus, kur būtų skatinama visas negeroves, o ypatingai visų rūšių smurtavimą viešinti. Gal galėtų būti sukurta ir nuobaudų sistema, kuri tiktų visos mokyklos mokiniams.

Svarbu ne ko mokai, o koks mokytojas esi | Gregory Chahrozian | TEDxAUA
tags: #kodel #vaiku #globos #centruose #panaikinta #socialiniu
