Vaiko globa Lietuvoje: teisės, pareigos ir parama
Vaiko globa Lietuvoje: teisės, pareigos ir parama
Įvaikinimas ar laikinoji globa yra atsakingas žingsnis, kurio metu vaikas netenka galimybės augti savo šeimoje. Tokiais atvejais jam yra nustatoma globa, siekiant užtikrinti saugią ir tinkamą aplinką. Svarbu suprasti, kad vaiko teisių apsaugos sistema veikia siekiant geriausių interesų, tačiau kartais tai sukelia skaudžius išgyvenimus tiek vaikui, tiek jo šeimai.
Išmokos ir parama įtėviams bei globėjams
Įsivaikinimo atveju nemaža dalis išmokų sutampa su išmokomis, gaunamomis vaikui gimus. Įtėviai gali gauti tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, vaiko pinigus, vienkartinę išmoką vaikui ir kitas socialines garantijas. Tėvystės išmoka mokama apdraustam įtėviui, jeigu jam suteikiamos tėvystės atostogos ir jis atitinka socialinio draudimo stažo reikalavimus. Vaiko priežiūros išmoka mokama vienam iš apdraustų įtėvių ar kriterijus atitinkančių senelių, išeinančių vaiko priežiūros atostogų. Vaiko pinigai mokami visiems vaikams iki 18 metų (arba iki 23 metų, jei moksleivis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą). Vienkartinė išmoka vaikui išmokama vienam iš įtėvių, net jei ji jau buvo išmokėta.
Globojamiems vaikams skiriamų išmokų dydis priklauso nuo vaiko amžiaus. Kėdainių rajono savivaldybėje kasmet šimtai vaikų yra paimami iš šeimų, ir tokių vaikų skaičius vis auga. 2023 m. Kėdainių rajono savivaldybėje laikina globa po paėmimo nustatyta 28 vaikams.
Vaikams globa dažniausiai nustatoma šeimoje, pas artimus giminaičius. Tik tais atvejais, kai jų nerandama, vaikai apgyvendinami pas budintį globotoją, o kraštutiniais atvejais - bendruomeniniuose vaikų globos namuose (šeimynose). Rekomendaciją dėl apgyvendinimo globoje, jeigu neatsiranda vaikui artimų žmonių, teikia savivaldybė kartu su globos centru.
Tinkamas globėjų, įtėvių ar globai pasiryžusių artimųjų pasirengimas padeda išvengti nesėkmingų globų ir apsaugo vaiką nuo papildomų skaudžių išgyvenimų. Mokymai yra paremti praktinėmis užduotimis, diskusijomis ir refleksijomis, padedant įsivertinti, ar turi reikalingų žinių bei gebėjimų.
Vaiko paėmimas iš šeimos: procedūros ir kriterijai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinis skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau pradeda jį nagrinėti ir vertina grėsmės vaikui lygį. Grėsmės vaikui lygiai yra du. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai yra grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir (arba) gyvybei. Tokiu atveju vaikas gali būti paimtas iš jo atstovų pagal įstatymą.
Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai socialinės aplinkos rizikos veiksniai kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir (arba) gyvybei, arba kai vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti. Sprendimas dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą priimamas atsižvelgiant į aplinkybių visumą ir jas pagrindžiančius faktus.
Verkimas ar rėkimas be papildomų aplinkybių nėra vienareikšmė aplinkybė dėl vaiko teisių pažeidimo. Vaikas paimamas iš atstovų pagal įstatymą tik nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį. Jei vaiko verkimo ar garsaus rėkimo priežastimi būtų nustatytas pavojus jo sveikatai, saugumui ar gyvybei, tokiu atveju vaikas gali būti paimamas.
Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą yra atsakingi už vaiko poreikių tenkinimą bei saugumo užtikrinimą. Jie turėtų įvertinti, ar vaikas vienas gali pareiti iš mokyklos, ar negali, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą.
Psichologinis smurtas, seksualinio pobūdžio tvirkinamieji veiksmai ar nepriežiūra žymių ant kūno gali ir nepalikti, todėl vertinama aplinkybių visuma. Tarnybos teritorinio skyriaus specialistai, nagrinėdami gautą pranešimą, atlieka teisės aktuose numatytus veiksmus ir vertina rizikos veiksnius.
Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą pasirašo du Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinio skyriaus specialistai. Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.
Vaiko paėmimas iš atstovų pagal įstatymą taikomas kaip kraštutinė priemonė siekiant apsaugoti geriausius vaikų interesus, tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų arba tėvams atsisakant priimti būtiną pagalbą. Netinkamas elgesys su vaiku, smurto prieš jį naudojimas nėra suderinamas su geriausiais vaiko interesais ir turi būti imamasi veiksmų, siekiant tai sustabdyti.
Vaikų pabėgimai ir jų priežastys
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Odeta Vaitkevičienė informavo, kad dažniausiai Kėdainiuose fiksuojami vaikų pabėgimai būtent iš globos namų ar laikinų globėjų namų. Užpernai iš namų ar globėjų paspruko 14 nepilnamečių, keturi iš jų bėgo per metus du kartus. Stebima tendencija, jog dažnu atveju tarp pradėtų nepilnamečių paieškų, metai iš metų pabėga tie patys vaikai iš globos įstaigų, nepilnamečiai bėga grupelėmis, leidžia laiką drauge.
Kuo geriau globėjas žino pagalbos vaikui būdus, geba atkurti vaiko pasitikėjimą savimi ir jo saugumo jausmą - iš dalies nulemia tolimesnį vaiko gyvenimą. Vaiko teisių gynėjai visais atvejais siekia, kad vaikas augtų kuo labiau šeimą primenančioje aplinkoje.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos veikla ir iššūkiai
Socialinius tinklus apskriejo daugelį sukrėtęs vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos, drauge su policijos pagalba, iš šeimos paima vaiką. Tokie vaizdai sukėlė pasipiktinimą ir diskusijas visuomenėje.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė tvirtina, kad šeimai pagalba suteikiama jau kurį laiką. Dėl grėsmės, kilusios vaiko saugumui, teko priimti sprendimą perkelti jį į saugią aplinką. Šiuo metu vaikas yra saugioje aplinkoje, kartu su jam artimiausiais žmonėmis, vaikui ir šeimai teikiama visa reikalinga specialistų pagalba.
2022 m. buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, dėl kurio teismas, įvertinęs visas aplinkybes, nustatė vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ir bendravimo tvarką su mama. Tačiau mama esą jau kurį laiką slapstėsi su sūnumi ir negrąžino jo tėvui. Per šį laikotarpį vaikui nebuvo sudarytos sąlygos lankyti ugdymo įstaigos, gyventi įprastą socialinį gyvenimą, bendrauti su kitais artimaisiais.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai pabrėžia, jog dalinantis vaizdo įrašu nebuvo apsaugota vaiko teisė į atvaizdą. Dėl vaizdo įrašo jau kreiptasi į policiją, o pačioje tarnyboje pradėtas vidinis tyrimas, siekiant įvertinti tarnybos darbuotojų veiksmus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) dėl šio įvykio kaltina ne tarnybų atstovus, o mamą, teigdama, jog būtent ji padarė žalą vaikui, nes nesilaikė nustatytos bendravimo tvarkos.
Nors socialiniuose tinkluose plinta mitai apie vaikų paėmimą iš šeimų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pabrėžia, kad vaikai paimami tik tuo atveju, kai nėra kitos galimybės užtikrinti vaiko saugumą. Vaikas paliekamas ne pas atsitiktinius žmones, o pas tuos, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai.
Priimant sprendimą dėl įvaikinimo atsižvelgiama ir į globėjų nuomonę. Jei be tėvų globos likusį vaiką globoja asmenys, kurie susiję artimais ryšiais, be globėjo sutikimo vaikas nebus įvaikinamas. Visų pirma, atsižvelgiama į vaiko interesus ir vaikui ieškoma šeimos.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba primena, kad vaiko atstovai pagal įstatymą turi pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Įtarus grėsmę, bus reaguojama nedelsiant.
Jei turite informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, privalote apie tai nedelsdami informuoti policiją ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliotą teritorinį skyrių.