Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje. Jis taip pat turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bei bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.

Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.).

Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo tėviškąsias pareigas - dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai.

Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.

Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus santuoką, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės. Ši teisės norma aiškintina taip, kad teismai, spręsdami santuokos nutraukimo klausimą, turi užtikrinti vaiko teises ir jų stabilumą, kad jos nepakistų tėvams nutraukus santuoką.

Teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą ir nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą.

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais.

Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos. Jei vaiko tėvai susitaria tarpusavyje dėl tėvo ar motinos, su kuriuo vaikas negyvens, bendravimo formos, laiko, būdo, jie tai paprastai turėtų nurodyti teismui ieškinyje ar teismo posėdžio metu. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją.

Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą.

Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Tais atvejais, kai tėvas negali dėl objektyvių priežasčių bendrauti nuolat ir tiesiogiai su vaiku, teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, gebėjimus ir pan., turi nustatyti kitus alternatyvius būdus, pavyzdžiui, jei tėvas yra įkalintas, priklausomai nuo įkalinimo sąlygų ir taikomo režimo, nustatyti bendravimą telefonu, laiškais ir pan.

Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan.

Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs.

Tėvai, turite teisę palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su savo vaiku. Tuo pačiu metu jūsų vaikas taip pat turi teisę susisiekti su savo tėvais. Gali būti keletas priežasčių, dėl kurių jūs galite būti atskirtas nuo vaiko. Tai gali būti jūsų pasirinkimas gyventi atskirai arba situacija, kurią sukelia valstybės institucijos sprendimas, pvz., jūsų vaiko globojimas globos namuose ar baudžiamojo nuosprendžio priėmimas paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Tačiau kaip tėvai turite teisę ir pareigą palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su savo vaiku. Tuo pačiu metu jūsų vaikas turi teisę palaikyti tiesioginį ryšį su abiem tėvais.

Jūsų bendravimo teisės nėra panaikinamos, kai vaikas perduodamas globai ne šeimoje. Jei vaikas gyvena kartu su vienu iš tėvų, abu tėvai gali abipusiškai susitarti dėl kito iš tėvų bendravimu su vaiku tvarkos. Šiame susitarime turėtų būti numatytas laikas (trukmė ir dažnumas), susitikimų vieta ir trukmė.

Teismas gali apriboti jūsų bendravimo teises jei toks kontaktas pakenktų vaiko sveikatai, vystymuisi ir saugumui. Teismas gali nuspręsti dėl susitikimų laiko (trukmės ir dažnumo), jų vietos ir trukmės.

Įsipareigojimas gerbti jūsų teisę į šeimos gyvenimą reikalauja, kad bet kokie klausimai, susiję su tėvų bendravimo teisėmis turėtų būti išspręsti kuo greičiau. Jei jums buvo suteiktos bendravimo teisės su vaiku, egzistuoja jūsų interesas, kad šis sprendimas būtų vykdomas kuo greičiau. Jei kitas iš tėvas nesilaiko sprendimo dėl jūsų bendravimo teisių, galite pareikalauti imtis veiksmingų sankcijų prieš kita iš tėvų, kad būtų užtikrintas jūsų teisių įgyvendinimas. Neteisėtas pasimatymų su vaiku apribojimas gali pažeisti jūsų teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.

Kas iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „tėvų atsakomybė“?

Sąvoka „tėvų pareigos“ reiškia visas tėvų teises ir prievoles vaiko atžvilgiu. Svarbi tėvų pareigų dalis yra globos teisės. Tėvai turi pareigą ir teisę rūpintis savo vaiku. Globos teisės apima rūpinimąsi vaiku ir jo turtu ir atstovavimą vaikui, todėl teisė priimti sprendimus už vaiką yra iš esmės susijusi su tėvų globos teisėmis.

Sąvoka „tėvų pareigos“ reiškia visas tėvų teises ir prievoles vaiko atžvilgiu. Svarbi tėvų pareigų dalis yra globos teisės. Tėvų pareigos taip pat apima bendravimą su vaiku ir prievolę išlaikyti vaiką.

Jeigu abu tėvai turi globos teises, o tada pradeda gyventi skyrium, jie ir toliau abu turi globos teises, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra susituokę. Tačiau vieno iš tėvų prašymu šeimos bylų teismas gali suteikti globos teises vienam iš tėvų. Toks prašymas patenkinamas, jeigu kitas iš tėvų sutinka, nebent vaikui jau būtų suėję 14 metų ir jis prieštarauja, arba jeigu laikoma, kad bendros globos teisių atšaukimas ir globos teisių suteikimas vienam iš tėvų atitinka vaiko interesus.

Paprastai tėvai sprendžia, kaip naudotis bendros vaiko globos teisėmis, ir nėra teisinių reikalavimų, kokia forma tai turi būti daroma. Tačiau tam, kad globos teisių nuostatų pakeitimas būtų teisiškai privalomas, vien sutarties nepakanka - tam reikia šeimos bylų teismo sprendimo. Jeigu tėvai gyvena atskirai, Vaiko teisių apsaugos tarnyba gali padėti jiems parengti abipusiškai priimtiną globos teisių įgyvendinimo planą. Šis planas gali būti naudojamas kaip pagrindas teismo sprendimams dėl globos teisių. Tėvai taip pat gali susitarti, kaip naudotis teisėmis bendrauti su vaiku, nes atitinkamų reikalavimų nėra.

Jeigu tėvai negali patys išspręsti savo konfliktų, jie gali kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą arba į savanorišką vaiko teisių apsaugos organizaciją. Jos teikia tėvams konsultacijas ir padeda jiems įveikti problemas. Taikinamasis tarpininkavimas taip pat gali padėti tėvams pasiekti taikų susitarimą.

Priklausomai nuo prašymo arba pasiūlymo, teisėjas proceso metu gali spręsti visus klausimus, susijusius su globos teisėmis (įskaitant vaiko grąžinimą), bendravimu su vaiku ir vaiko išlaikymu. Teisėjas turi siekti visais proceso etapais konfliktus spręsti abiem šalims priimtinu būdu. Be to, jeigu tėvai nesutaria vaikui svarbiu globos teisių klausimu, teismas gali vienam iš tėvų suteikti dalinę teisę vienam priimti sprendimus.

Kalbant apie globos teises, iš principo taip. Globos teisių neturintis vienas iš tėvų neturi teisės dalyvauti priimant sprendimus. Tačiau jis turi teisę bendrauti su vaiku ir gali kito iš tėvų prašyti informacijos apie vaiko asmeninę padėtį, jeigu tas prašymas yra teisėtas.

Jeigu abu tėvai turi globos teises ir gyvena kartu, jie turi pasiekti abipusiškai priimtinus sprendimus visais su globos teisėmis susijusiais klausimais. Jeigu tėvai gyvena atskirai, abipusiškai priimtinus sprendimus jie turi pasiekti tik vaikui itin svarbiais klausimais.

Teisminis procesas ir bendravimo tvarkos nustatymas

Dažniausiai už procesus, susijusius su globos teisėmis ir bendravimu su vaiku, atsakingi šeimos bylų teismai. Jeigu reikalingas prašymas pradėti procesą, pavyzdžiui, procese dėl globos teisių suteikimo vienam iš tėvų, kai tėvai gyvena atskirai, prašymas turėtų būti pagrindžiamas. Turėtų būti pateikti bylos faktai bei įrodymai ir pridėti dokumentai, kuriais remiamasi. Prašyme taip pat turėtų būti nurodyta, ar šalys jau išbandė taikinamąjį tarpininkavimą arba kitą neteisminio ginčų sprendimo procedūrą.

Procesuose, susijusiuose su globos teisėmis ir teise bendrauti su vaiku, taikomas aktyvaus teismo principas. Skubiais atvejais teismas gali nustatyti laikinas priemones, kol tai yra pagrįsta ir skubiai reikalinga. Jeigu kyla pavojus vaiko gerovei, teismas, net ir negavęs vienos iš šalių prašymo, turi patikrinti, ar reikėtų nustatyti laikinas priemones.

Piliečiai, kurie dėl savo asmeninės ir finansinės padėties nepajėgia sumokėti proceso išlaidų, pajėgia sumokėti tik dalį išlaidų arba gali mokėti tik dalimis, gali gauti teisinę pagalbą bylose, įskaitant tas, kurias nagrinėja šeimos bylų teismas. Būtina sąlyga šiai teisinei pagalbai gauti - planuojamas ieškinys ar atsiliepimas į ieškinį turėtų būti pakankamai perspektyvus laimėti ir neturėtų atrodyti nerimtas. Taip mažiau lėšų turintiems asmenims suteikiama galimybė kreiptis į teismus.

Sprendimus dėl globos teisių ir bendravimo įmanoma apskųsti. Nesvarbu, ar sprendimas buvo priimtas atskirame procese, ar kaip santuokos nutraukimo papildomo proceso dalis. Apeliacinis skundas turi būti pateiktas per mėnesį nuo sprendimo paskelbimo raštu. Laikinos priemonės dėl globos teisių gali būti skundžiamos tik jeigu jos buvo nustatytos remiantis žodiniais argumentais. Tokie apeliaciniai skundai turi būti pateikiami per dvi savaites. Jeigu laikinos priemonės buvo nustatytos be žodinių argumentų, tuomet jos galutinės. Nepaisant žodinių argumentų aspekto, dėl teisės bendrauti nustatytos laikinos priemonės taip pat yra galutinės. Tačiau tokiais atvejais yra galimybė pradėti procesą dėl esmės.

Jeigu pažeidžiamas vykdomasis dokumentas dėl asmenų grąžinimo ir teisės bendrauti su vaiku sureguliavimo, teismas prievolę turinčiai šaliai gali skirti baudą, o jeigu jos neįmanoma išieškoti, gali skirti administracinį areštą. Tam tikromis aplinkybėmis gali būti iškart skiriamas administracinis areštas. Sprendime dėl asmens grąžinimo arba teisės bendrauti su vaiku sureguliavimo bus išdėstyti vykdomojo dokumento pažeidimo padariniai. Didžiausia bauda vienam asmeniui yra 25 000 EUR, o administracinis areštas neturi būti ilgesnis nei šeši mėnesiai. Prievolę turinčiai šaliai gali būti skiriamos ir kitos vykdymo priemonės - tiesioginės prievartos priemonės. Jeigu vaikas turi būti grąžinamas siekiant įgyvendinti teisę bendrauti su vaiku, neleidžiama prieš jį naudoti jėgos.

Kitose ES valstybėse narėse (išskyrus Daniją) priimti sprendimai dėl globos teisių ir bendravimo Vokietijoje pripažįstami remiantis Reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 (Reglamentas „Briuselis IIa“), todėl specialios procedūros šiuo tikslu nereikia. Tačiau Vokietijoje taip pat įmanoma dėl pripažinimo kreiptis į kompetentingą šeimos bylų teismą. Šis pripažinimas taikomas visoms proceso šalims. Kitos valstybės narės sprendimą dėl globos teisių Vokietijoje galima įvykdyti tik tada, kai pateikiamas prašymas dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu, kaip išdėstyta Reglamente „Briuselis IIa“, t. y. sprendimas Vokietijoje turi būti patvirtintas, kad būtų vykdomas. Prašymas turi būti teikiamas vietos šeimos bylų teismui prie Aukštesniojo federalinės žemės teismo. Kartu su vykdymo prašymu turėtų būti pateikiama pradinės valstybės narės teismo sprendimo kopija ir pažyma, naudojant reglamento II priede pateiktą standartinę formą. Pareiškėjai neprivalo būti atstovaujami advokato. Tačiau kitoje valstybėje narėje gyvenantys pareiškėjai privalo paskirti įgaliotąjį atstovą, kuris Vokietijoje priimtų įteikiamus dokumentus. Šeimos bylų teismas sprendimą priima be išankstinio žodinio bylos nagrinėjimo. Teismo kancleris, remdamasis šiuo sprendimu, išduoda vykdomąjį dokumentą. Šeimos bylų teismo sprendimas gali būti skundžiamas Aukštesniajam federalinės žemės teismui. Aukštesniojo federalinės žemės teismo nutartis gali būti skundžiama Federaliniam teisingumo teismui, jeigu tai leidžia Aukštesnysis federalinės žemės teismas.

Prašymai nepripažinti sprendimo dėl globos teisių turi būti teikiami tam šeimos bylų teismui, kuris yra Aukščiausiojo federalinės žemės teismo buveinės, kurios jurisdikcijai priklauso atsakovo arba vaiko, kuriam sprendimas turi poveikį, įprastinė gyvenamoji vieta, teritorijoje. Jeigu tai neįmanoma, kompetentingas yra šeimos bylų teismas, kurio jurisdikcijai priklauso nepripažinimu suinteresuotas asmuo arba priežiūros poreikis; kitais atvejais tai yra Pankovo / Veisenzės šeimos bylų teismas. Pradėjus šią procedūrą paprastai kompetencija visais su atitinkamu vaiku susijusiais klausimais sutelkiama vienoje vietoje, t. y. vienas teismas galės spręsti visus su vaiku susijusius klausimus. Tačiau sprendimai dėl globos teisių (pripažinimo ar nepripažinimo) taikomi tik toje valstybėje narėje, kurioje buvo priimti.

Už klausimus, susijusius su globos teisėmis ir bendravimu su vaiku, dažniausiai atsakingi įprastinės vaiko gyvenamosios vietos teismai ir valdžios institucijos. Nuo pilietybės šie klausimai nepriklauso. Taikomi įstatymai reglamentuojami Hagos konvencijoje dėl vaikų apsaugos. Remiantis šia konvencija, globos teisių ir teisės bendrauti pripažinimui, panaikinimui ir vykdymui taikomi valstybės, kurioje yra įprastinė vaiko gyvenamoji vieta, įstatymai. Iš esmės pagal įprastinės gyvenamosios vietos valstybės įstatymus atsiradusios globos teisės galioja ir toliau, net jeigu vaiko gyvenamoji vieta pasikeičia.

Bendravimo tvarkos nustatymas po skyrybų

Bendravimas su vaikais po skyrybų neretai sukelia rūpesčių ir sunkumų, kartais tėvai nepasidalina praleidžiamu su vaiku laiku. Būtent todėl svarbu laikytis teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, kuri padeda išvengti daugelio nesklandumų.

Paprastai teismuose skyrium gyvenančio tėvo ar motinos tvarka orientuojasi į maksimaliai praleidžiamą laiką, t. y. kas antrą savaitgalį, vieną kitą darbo dieną savaitės eigoje. Taipogi teismai orientuojasi ir į atostogų suvienodinimą bei švenčių dienomis praleidžiamą laiką su vaikais.

Daugelis klientų nuolatos klausia, ar visgi įmanoma pagal Lietuvos teisę nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią tėvo ir motinos laikas, praleidžiamas su vaiku, būtų vienodas ar artimas vienodam. Iš tikrųjų, tokia praktika egzistuoja ir tokios galimybės yra, tačiau egzistuoja tam tikros sąlygos, kurioms esant teismas tokią tvarką nustato.

Reikėtų išskirti kelis aspektus - į kokią bendravimo tvarką mes orientuojamės. Ar mes orientuojamės į kas antrą dieną, t.y. apsikeitimas vaikais vyktų kas antrą dieną tarp skyrium gyvenančio tėvo ar motinos, ar tai yra kassavaitinis bendravimas, ar tai yra kasmėnesinis bendravimas ir t.t.

Kalbant apie bendravimo tvarką, kuomet tai vyktų kas antrą dieną, teismai šiuo atveju tą tvarką laiko išimtine, ji yra kaip kraštutinė priemonė. Tam, kad ji būtų nustatyta, išskiriamos netgi trys sąlygos:

• Dėl to turi sutarti abu tėvai;
• Tam turi pritarti vaikas, gebantis išreikšti savo nuomonę;
• Tokia tvarka turi atitikti geriausius vaiko interesus.

Jeigu kalbėtume apie tokią bendravimo tvarką, kuomet vaikai su tėvais praleidžia kas antrą savaitę (su vienu iš tėvų vieną savaitę, o su kitu - kitą), tokia praktika ir bendravimo tvarka lygiai taip pat yra įmanoma, ir čia jau teismai yra kiek liberalesni. Visų minėtų trijų sąlygų teismai jau nebereikalauja teigdami, kad vienas esminių aspektų šitoje vietoje - geriausių vaiko interesų atitiktis.

Kitaip tariant, bendravimo tvarka kas antrą savaitę turėtų geriausiai atitikti vaiko interesus, jo režimą. Atitinkamai teismai žiūri į tėvo ir motinos gyvenamąją vietą, į atstumus iki ugdymo įstaigų, atitinkamai stebima, ar tokia tvarka nepakenktų vaiko normaliam režimui ir t.t.

Tai sveikintina teismų praktika, kuri leidžia įgyvendinti ilgus metus skyrybų advokatų keltą idėją - jeigu jau tėvo ir motinos teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, tai kodėl juk negalima suvienodinti ir bendravimo tvarkos? Tokia praktika patogi ir išsiskyrusiems vaikų tėvams. Savaitgalinių tėčių ir motinų era, panašu, kad baigiasi.

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Atitinkamai tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium, vaikų teisės nesikeičia. Atitinkamai sutartyse dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių bei sprendimuose dėl santuokos nutraukimo dažniausiai nustatoma detali skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka. Idealiu atveju šios tvarkos reikia laikytis.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra akcentavęs tėvų kooperavimosi pareigą, nurodęs, kad tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas - vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tokios iniciatyvos ir priemonių turėtų imtis abu tėvai.

Vis dėlto dažnai pasitaiko atvejų, kai vienas iš tėvų, kuriam nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nebendrauja su vaiku. Galimi ir atvejai, kai tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, kliudo antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismų praktikoje yra pažymėta, jog situacija, kai vienas iš vaiko tėvų nebendrauja su savo vaiku ir nedalyvauja jį auklėjant, yra netinkama ir netoleruotina, nes neatitinka vaiko teisių ir interesų.

Primintina ir tai, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams yra administracinis nusižengimas ir jis užtraukia įspėjimą, o pakartotinis nusižengimas - baudą nuo 10 iki 100 Eur, taip pat gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti atitinkamose alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).

Egzistuoja tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai, kuriais remiantis siekiama, kad vaikas maksimaliai praleistų laiko su kiekvienu iš tėvų. Teismas taip pat yra nagrinėjęs atvejį, kai buvo nustatyta tokia vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio „50:50 procentų laiko“ įgyvendinimo forma, pagal kurią vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio.

Kiekvienu atveju nustatant tvarką reiktų įvertinti vaiko interesus. Pažymėtina ir tai, kad bendravimo tvarka neturėtų būti itin detali ir naudojama kontroliuoti kitą sutuoktinį. Svarbus aspektas yra ir tai, kad teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis. Todėl būtent tai lemia ginčus dėl bendravimo su vaiku tvarkos (siekiama nustatyti kuo daugiau bendravimo su vaiku laiko, kad būtų mokamas mažesnis išlaikymas).

Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Apibendrinant pažymėtina, kad bendravimo su vaiku tvarkos iš tikrųjų gali būti gana įvairios, prioritetą teikiant vaiko interesams, pritaikant jas realiai vaiko ir tėvų situacijai, tačiau jos negali tapti tėvų tarpusavio kontrolės ar kitokių tikslų priemone.

Saugi vaikui draugiška erdvė skirta bendrauti su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų Išmanios bendratėvystės centre su specialisto priežiūra yra viena iš išeičių, palengvinančių šią problemą.

Svarbūs aspektai vaikui bendraujant su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų su specialisto priežiūra:

1. Aiškios ribos ir lūkesčiai, kurie užtikrina vaiko saugumo. Ribos turėtų būti aiškiai aptartos prieš bendravimą ir, jeigu reikia, primintos viso bendravimo metu. Pavyzdžiui bendravime dalyvaujantiems tėvams reikėtų priminti, kad jie turi bendrauti pagarbiai ir nekonfliktiškai.
2. Bendravimą stebintis specialistas turi nesikišti į vaiko ir tėvo bendravimą, bet užtikrinti, kad vaikas jaustųsi saugus tiek fiziškai, tiek emociškai. Taip pat specialistas gali patarti ir padėti tiek bendravime dalyvaujančiam vienam iš tėvų, tiek vaikui užtikrinti, kad pokalbis išliktų pagarbus ir produktyvus. Pavyzdžiui, specialistas gali padėti tėvui suprasti vaiko poreikį tuo momentu, o vaikui - išreikšti savo jausmus ar susitvarkyti su stresu nuraminant.
3. Emocinis saugumas. Vaikai turi jaustis saugūs ir palaikomi, o bendravime dalyvaujantis vienas iš tėvų turėtų vengti kaltinti ar kritikuoti kitą tėvą vaiko akivaizdoje - tai gali sukelti emocinę žalą vaikui.
4. Amžių atitinkantis bendravimas. Erdvė ir bendravimas turėtų atitikti vaiko amžių, brandą ir gebėjimą suvokti situaciją.

Tai yra tik keletas elementų, sudarančių produktyvų vaiko bendravimą su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų. Produktyvų bendravimą daug lemia ir specialisto turimi įgūdžiai ir įrankiai.

tags: #bendravimas #vaiko #su #vaiku

• Natura Siberica šampūnai vaikams: atsiliepimai
• Ugdymo kokybė "Vilijoje"
• Vitalijaus Cololo šventės tradicijos
• Linksmi žaidimai vaikams
• Viskas apie Dauno sindromą